Lietuvos elektros birža - Norvegijoje

Nuo sausio 1-osios veiklą pradėjo Lietuvos elektros birža, kurioje elektros energija jau prekiauta ir po 9,6 cento, ir po 14,8 cento už kilovatvalandę.

Tuo tarpu eilinis vartotojas už tokį pat kiekį turės mokėti po 45-49 centus.

Skirtingų kainų šokis

Lietuvos elektros biržoje prekiaujama “žalia” elektra, neįskaitant perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kainų. Tačiau čia elektra vis tiek pigesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytąją - 15,5 cento už kilovatvalandę.

Skirtumas tik tas, kad biržoje jau registruota 18 prekeivių, galinčių aprūpinti elektra tik stambiuosius vartotojus. Laisvojoje rinkoje pirkti pigesnę elektrą eiliniams piliečiams trukdo praėjusių metų liepos 9-osios Vyriausybės nutarimas. Šis dokumentas Lietuvos gyventojams leis mokėti už elektrą galbūt pigiau tik nuo 2015 metų.

“Respublika” vakar bandė patekti į Vyriausybės išgirtąją elektros biržą. Pasirodo, kad tai - valstybinės įmonės “Lietuvos energija” įsteigtos UAB “LitGrid” įsteigta kita UAB “BaltPool”. Be jokios iškabos veikianti tos pačios “Lietuvos energijos” pastate.

Kuo skiriasi ir kam reikalingos atskiros bendrovės, sunkmečiu dotuojamos iš valstybės? Oficialiai aiškinama, kad “LitGrid” “administruoja magistralinius tinklus, o “BaltPool” organizuoja prekybą elektra, nors panašias funkcijas atlieka ir ta pati “Lietuvos energija”.

Milžiniškame, dar dažais kvepiančiame “Lietuvos energijos” pastate įsikūrusioje elektros biržoje nešūkauja brokeriai ir neverda filmuose rodomos aistros.

Skambiai tituluota birža tėra kompiuteris, užrakintas viename valstybinės įmonės kabinete be jokios lentelės. Šią patalpą net draudžiama fotografuoti, o joje dirbantys keli darbuotojai, galintys pirmieji matyti prekybos biržoje rezultatus, yra pasirašę pasižadėjimus tylėti.

Milijoninės dotacijos

“Elektros biržos dalyviu galite tapti ir jūs - tereikia gauti elektros tiekimo licenciją, kuri kainuoja apie 1800 litų, prisiregistruoti biržoje ir turėti 100 tūkst. litų garantiją”, - vakar su laisvosios elektros rinkos paslaptimis supažindino “BaltPool” Biržos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

Kuo užsiima ši bendrovė ir devynių darbuotojų jos kolektyvas prie to slapto kompiuterio, už ką per metus gauna apie 1,8 mln. litų dotaciją? Beje, tokie pinigai numatyti dešimčiai metų į priekį. O tuomet “BaltPool” tikriausiai bus reformuota į “savarankišką įmonę”, t.y. privatizuota.

Investicijos į “BaltPool” “informacines technologijas ir komunikacijas” anksčiau buvo dar riebesnės nei šiandien - biržai kurti buvo skiriama po 2,3-3 mln. litų per metus.

Vieta šalia turgaus

“BaltPool” išlaikoma iš to paties mistinio VIAP mokesčio, kurį suneša kiekvienas elektros vartotojas. Po 4,73 cento nuo sudegintos kilovatvalandės. Per metus Lietuvoje sunaudojama apie 9,1 mlrd. kilovatvalandžių, tad ir VIAP surenkama nemažai - apie 426 mln. litų.

“Birža - tik prekybos aikštelė, kurioje elektra prekiaujama rytdienai, - sakė V.Jurkevičius. - Lietuvos elektros biržos dalyviai gauna slaptažodį prisijungti prie Norvegijos bendrovės “Nord Pool Spot”, kuri yra tarsi Skandinavijos elektros birža. Mes esame tam, jei rinkos dalyviams būtų kas neaišku, atsirastų problemų dėl prisijungimo prie norvegų sistemos.

Prekybos procesas šioje biržoje yra gana paprastas. Pirkėjas pasako, kad pirks atitinkamą kiekį elektros, mokėdamas ne daugiau nei, tarkim, 14 centų už kilovatvalandę. Pardavėjas praneša, kad parduos taip pat kokį nors kiekį, bet ne pigiau nei už 12 centų. Po pietų jau matomi rezultatai, tačiau nei pirkėjas, nei pardavėjas nežino, kas iš ko pirko ar pardavė. Mūsų įmonė tik užtikrina kompiuterinį ryšį”.

Iš Lietuvos elektros vartotojų kišenės išlaikoma įmonė, pasak V.Jurkevičiaus, iš biržos prekeivių neima jokio mokesčio. Jie moka tik norvegams - už kiekvienos megavatvalandės sandorį. Biržos atstovas tikisi, kad ateityje, kai padidės prekybos elektra apyvarta, galbūt atsiras ir dalyvių mokestis, nebereikės valstybės dotacijos.

Tačiau vakar klaidžiojant po norvegų bendrovės “NordPool” interneto svetainę, joje nepavyko aptikti jokių “BaltPool” pėdsakų. Čia dominuoja tik danų, švedų, suomių ir norvegų elektros pirklių pavadinimai.

“Mes nesame “NordPool” dalis, o turime teisę tik naudotis jų prekybos platforma - prekybiniu produktu, - pasakojo V.Jurkevičius. - Jei sakytume vaizdžiai, mums leista tarsi prekiauti prie Kalvarijų turgaus tvoros”.

Kodėl su laisvaisiais Europos elektros pirkliais tiesiogiai neprekiauja “Lietuvos energija”, o tai daro milijonus litų kasmet vartotojams kainuojantis “uabas”? Tiesiogiai prekiauti, o kartu ir gaminti bei perduoti elektrą draudžia Europos Sąjungos įstatymai, esą taip ginantys konkurencijos galimybę.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, vos išgirdęs “Respublikos” klausimą apie elektros biržą, pasiteisino neturįs laiko tokiems pokalbiams.

Gyventojai liko už borto

Po Naujųjų metų smarkiai nukentėjo Lietuvos vartotojai, turėję dviejų tarifų elektros skaitiklius. Naktinė elektra jiems pabrango iki 70 proc. Tačiau laisvoji elektros birža niekuo padėti negali - aprūpinti pigesne energija privačius vartotojus dar penkerius metus draus Vyriausybės nutarimas.

Bendrovė “BaltPool” taip pat džiaugiasi, kad jau yra licencijuoti net 32 nepriklausomi elektros tiekėjai, turintys teisę veikti visoje Lietuvoje. Tiesa, buitiniais vartotojais nesirūpina ir jie, nes tiesiog neapsimoka dirbti su “smulkme” - gyventojais.

“Elektros perdavimo mokestis visada išlieka toks pat, o elektros kaina biržoje gali kisti priklausomai nuo pokyčių rinkoje. Deja, eiliniams vartotojams tai kol kas neprieinama. Rinkos dalyviams labiau apsimoka turėti kelis stambius nei daugybę smulkių vartotojų”, - pasakojo V.Jurkevičius.

Kęstutis Čilinskas - teisininkas:

Šiandien tik stambiosios bendrovės turi priėjimą sau atpiginti elektros energiją, o vidutinės, smulkios įmonės ir gyventojai sumoka tiek, kiek iš jų reikalaujama.

Jie privalo mokėti didesnius pinigus tarpininkams, tokiems kaip ir elektros birža. Tai - mažytis, nelabai didelę paslaugą teikiantis tarpininkėlis, kuris pasiima labai didelius pinigus vartotojų sąskaita.

Tokių tarpininkų modelis yra ypač populiarus energetikoje. Keičiantis politinei valdžiai, į geras vietas reikia pastatyti savo žmones, kurie pasirūpina ir partijų finansavimu.

Europos teisė numato, kad labai viešai turėtų dirbti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji visuomenei privalėtų parodyti, iš ko susideda kaina, paaiškinti, kas ir kur gali žmones apgauti. Tačiau tada iškart atsiskleistų ir tie tarpininkai. Šiandien energetikos kainos paslepiamos po niekam nesuprantamomis formulėmis, o piliečiai šventai tiki, kad tiek ir turi mokėti.

Minėta komisija savo kainas kuria korupcinėje aplinkoje, slapta, nors turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo bet kokių bendrovių ir politikų. Tačiau anksčiau stambios energetikos įmonės per Seimą šios komisijos vadovams išrūpino įspūdingo dydžio atlyginimus ir priedus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"