respublika.lt

Lietuvos bankas: kredito unijos didina pelną, tačiau reikia nepamiršti ir kapitalo (0)

2021 birželio 09 16:05:00
Eltos ir Respublikos inf.

Kredito unijų sektorius per šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,3 mln. Eur grynąjį pelną, t. y. 0,6 mln. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tą lėmė toliau didėjęs paskolų portfelis, augusios grynosios palūkanų ir paslaugų bei komisinių pajamos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos bankas. Eltos nuotr.

 

„Kredito unijos pradėjo aktyviau skolinti juridiniams asmenims, jiems suteiktos paskolos augo sparčiau nei gyventojams. Pirmojo ketvirčio kredito unijų sistemos veiklos rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau dėl padėties neapibrėžtumo, susijusio su  COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai, kredito unijos ir toliau turėtų stiprinti kapitalo bazę“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 16,5 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 27,3 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (82,7 %) sudarė palūkanų pajamos.

2021 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijos iš viso uždirbo 2,3 mln. Eur pelną: 52 kredito unijos uždirbo 2,4 mln. Eur pelną, o 8 – patyrė 0,1 mln. Eur nuostolį. Veiklos rezultatui įtakos turėjo vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, sudaręs –0,6 mln. Eur (prieš metus buvo –0,2 mln. Eur).

Dėl padidėjusio pajinio kapitalo ir toliau augančių terminuotųjų indėlių kredito unijų turtas išaugo 1,1 proc. ir sudarė 975,4 mln. Eur, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto (prieš metus – 2,6 %).  

Kredito unijų priimti indėliai nuo metų pradžios išaugo 2,5 mln. Eur (0,3 %) ir sudarė 846,3 mln. Eur. Terminuotieji indėliai, sudarantys beveik 70 proc. visų indėlių, padidėjo 18,1 mln. Eur, o neterminuotųjų indėlių sumažėjo 15,6 mln. Eur.

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,8 %) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 16 kredito unijų, o vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.

Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (70,8 %) ir toliau sudarė suteiktos paskolos. Nuo metų pradžios jų grynoji vertė padidėjo 25,2 mln. Eur, arba 3,8 proc. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 690,2 mln. Eur paskolų. Skolinimas gyventojams išaugo beveik 15 mln. Eur (2,8 %) – iki 544,8 mln. Eur, įmonėms – 10,2 mln. Eur (7,6 %) – iki 145,3 mln. Eur.

Kredito unijų paskolų portfelio struktūra beveik nepakito – gyventojams suteiktos paskolos sudarė 78,9 proc. paskolų portfelio. Daugiausia augo būsto paskolos (13,2 mln. Eur), o šių paskolų dalis sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį kredito unijų specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo 1,5 mln. Eur ir 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 5,8 mln. Eur, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis sumažėjo nuo 1,1 iki 0,8 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėję vienos kredito unijos specialieji atidėjiniai. Eliminavus šią įtaką, specialiųjų atidėjinių sumažėjimas sudarytų 0,5 mln. Eur.

Apžvelgiamu laikotarpiu ilgiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti paskolų apimtis padidėjo nuo 2,7 iki 3 proc., taip pat išaugo neveiksnių paskolų dalis – iki 9 proc. paskolų portfelio (praėjusį ketvirtį sudarė 8,8 %,). Per šių metų pirmąjį ketvirtį 33 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, o tai gali neigiamai paveikti jų veiklos rezultatą ir kapitalą. Tikėtina, kad spartesnį paskolų kokybės rodiklių blogėjimą amortizavo laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės, tačiau ir toliau vienas aktualiausių klausimų yra tinkama paskolų kokybės kontrolė ir kredito rizikos valdymas.

Pajinis kapitalas padidėjo 1,5 mln. Eur (2,7 %) – iki 58 mln. Eur. Tai sietina su didėjančiu kapitalo poreikiu augant kredito unijų skolinimo apimčiai ir kredito unijų, persitvarkančių į specializuotus bankus, pajinio kapitalo didėjimu. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, padidėjo iki 56,3 mln. Eur, o jų dalis pajiniame kapitale – 0,4 proc. p. ir sudarė 97,1 proc. Kitą pajinio kapitalo dalį sudarantys netvarūs papildomi pajai sudarė 1,7 mln. Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. netvarūs pajai neįtraukiami į kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, naudojamą apskaičiuojant su kapitalu susijusius veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 56 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. pirmąjį ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė turi atsistatydinti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+16 +20 C

+13 +21 C

 

+16 +21 C

+20 +25 C

+22 +28 C

 

+21 +26 C

0-12 m/s

0-8 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos