Nors Lietuvoje kas devintas darbingo amžiaus žmogus neturi darbo, mūsų šalies darbdaviai jį daug mieliau siūlo užsieniečiams - ne tik iš ES, bet ir trečiųjų valstybių. Užsieniečių pas mus kasmet nepaliaujamai daugėja - po 6-9 tūkst., o tuo pat metu gyventojų skaičius mažėja. Kitaip tariant, kadangi pas mus siūlomos minimalios algos, lietuviai emigruoja, o baltarusiai, rusai ar ukrainiečiai užima jų vietas.
Atvažiuoja tūkstančiai
Naujausi skaičiai - iškalbingi. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo 2 847 900 nuolatinių gyventojų, 2018 m. - 2 810 100, pernai - jau tik 2 764 200.
Tačiau vis didesnį gyventojų skaičių sudaro užsieniečiai. 2017 m. jų buvo 49 387, 2018 m. - 58 022, o pernai - jau net 64 672.
Iš visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių tik 7483 yra ES šalių piliečiai. Lietuvoje iš svetimšalių vyrauja ukrainiečiai - 23 923, metų pradžioje dar buvo 17 769 Baltarusijos, 12 649 Rusijos piliečiai ir 2904 asmenys be pilietybės.
Iš pernai išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje net 84,7 proc. buvo susiję su leidimais dirbti. Likusieji užsieniečiai įleisti šeimos susijungimo pagrindu, studijuoti, dar 407 asmenys priimti kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Visi kiti - žemos kvalifikacijos, nors tokių ir pas mus netrūksta. Gegužės viduryje bedarbių skaičius, lyginant su darbingo amžiaus žmonėmis Lietuvoje, sudarė 11,6 proc. - nedirbo 199 460 asmenų. Laisvų darbo vietų tebuvo 2619.
Dempinguoja algas
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė „Vakaro žinias“ informavo, kad yra patvirtintas 71 profesijos, kurių atstovų trūksta Lietuvos darbo rinkai, sąrašas. Šias darbo vietas laisvai užimti gali trečiųjų šalių piliečiai, bet pastarieji visus formalumus turi sutvarkyti ne Užimtumo tarnyboje, o Migracijos departamente.
„Jei sąraše yra tam tikra profesija, jų atstovų atvažiuoti į Lietuvą gali neribotas skaičius - ne tik tiek, kiek jų trūksta. Daugiausiai atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Yra ir egzotikos - JAV, Kambodžos piliečių, tačiau tik vienetai“, - sakė I.Balnanosienė.
Pasak jos, Lietuvoje yra daug bedarbių tekstilės pramonėje, tačiau darbdaviai šios profesijos atstovus vežasi iš užsienio. Mat Lietuvos gyventojai mūsų šalyje nenori darbintis, nes darbas labai sunkus, o algos - neadekvačios. Tuo metu Rytų šalių gyventojams mūsų minimali alga (607 eurai „ant popieriaus“) neatrodo graudžiai juokinga. Jie sutinka dirbti ir už tiek, tačiau nuo to nukenčia vietiniai gyventojai, mat praranda šansą derėtis dėl didesnių algų.
Karantinas nepristabdė
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad daugiausiai užsieniečių įsidarbina tolimųjų reisų vairuotojais.
„Jie sudaro liūto dalį. Antroje vietoje - statybų sektorius. Šie sektoriai yra pirmaujantys, visi kiti gerokai atsilieka.
Mūsų statybininkai važiuoja į užsienį dėl didesnių algų, o jų vietas užima užsieniečiai, kuriems mūsų algos tinka. Kodėl užsieniečių taip sparčiai daugėja? Nes iki pandemijos mūsų verslai vis plėtėsi ir reikėjo vis daugiau darbuotojų. Vietos rinkoje jų trūksta, dėl to tenka vežtis iš užsienio. Per karantiną, kai sienos uždarytos, besikreipiančių užsieniečių sumažėjo, tačiau tik šiek tiek, nes logistika tebeveikia, statybos irgi pilnai vyksta, nes reikia įvykdyti iki karantino prisiimtus įsipareigojimus“, - „Vakaro žinioms“ dėstė E.Gudzinskaitė.
Komentuoja Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. Boguslavas GRUŽEVSKIS:
„Trečiųjų šalių migrantų dalyvavimas Lietuvos darbo rinkoje yra paskatintas didesnių nei jų šalyse atlyginimų. Tai - natūrali tendencija, egzistuojanti daugelyje pasaulio valstybių. Kaip lietuviai važiuoja ten, kur didesnės algos, taip ir ukrainiečiai, baltarusiai ar rusai. Jie Lietuvą renkasi, nes yra netoli, algos didesnės, o pragyvenimas pigesnis nei Vakarų šalyse. Dažnai būna, kad į Lietuvą kviečiami ir tų profesijų atstovai, kurių mūsų šalyje netrūksta. Tačiau darbdaviai stengiasi deklaruoti, kad darbo vieta ilgai neužpildyta, todėl reikia kviestis iš užsienio. O darbo vieta dažnai būna neužpildyta, nes mūsų piliečių netenkina minimali ar kiek didesnė nei minimali alga, ypač sunkiuose darbuose. Kai parodoma, kad darbo vieta ilgai neužpildyta, leidžiama įdarbinti užsieniečius“, - konstatavo B.Gruževskis.
Pasak profesoriaus, darbdaviams užsieniečius įdarbinti labiau „apsimoka“, nes juos tenkina ir mažos algos. Be to, jie sutinka su prastesnėmis darbo sąlygomis, ilgesniu darbo laiku ir pan.
„Aišku, dabar situacija dėl pandemijos yra kitokia, tačiau jei kalbėtume apie laikotarpį iki karantino, visada labai pasigesdavau darbdavių sąmoningumo. Jie galėtų ne tik pelno ir pigesnių darbo išteklių ieškoti, o bandyti įdarbinti savus piliečius. Juk tam yra įvairios užimtumo programos, rėmimo priemonės ir t.t.“ - sakė specialistas.
B.Gruževskis pastebi, kad Lietuvoje užsieniečių įdarbinimo galimybės yra pernelyg liberalios. Jei jos būtų griežtesnės, darbdaviai būtų priversti saviems piliečiams mokėti didesnes algas. O kam mokėti didesnes algas, jei galima atsivežti pigesnių užsieniečių?
„Aišku, tai yra Lietuvos nacionalinių interesų pažeidimas. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Jei yra tam tikrų profesijų atstovų ir Lietuvoje, dažnai kviečiami užsieniečiai dėl struktūrinio nedarbo. Pavyzdžiui, jei bedarbiai statybininkai gyvena Ukmergėje ar Kaune, o jų reikia Tauragėje, mažai tikėtina, kad ukmergiškiai ar kauniečiai paliks namus bei šeimas ir vyks dirbti į Tauragę. O užsieniečiams tai didelio skirtumo nėra, į kurį miestą vykti dirbti, Tauragėje gal net mažesnis socialinis spaudimas nei didmiesčiuose“, - svarstė B.Gruževskis.