respublika.lt
 

Lietuviški paradoksai: Mūsiškiai lenkia nugaras užsienyje, užsieniečiai vergauja Lietuvojenuotraukos (10)

2019 gruodžio mėn. 13 d. 13:00:07
Olava STRIKULIENĖ

Europoje jau įprasta, kad lietuvių vežėjai ir statybininkai stato namus ar vežioja krovinius vakariečiams, nes patys vakariečiai sunkius darbus dirbti pritingi. Arba už juos nepakankamai mokama. Tačiau dabar akivaizdu, kad Lietuvoje likusias tuščias darbo vietas irgi užima užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Kai kuriuose sektoriuose jų darbas jau primena išnaudojimą.

×
nuotr. 10 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.


Pinigai - nemaži, tačiau reikia pakentėti

Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos atstovas Mindaugas Krugžda papasakojo, kad tolimųjų reisų vairuotojai, vadinamieji furistai, važinėjantys į Vakarų Europą ir atgal, per mėnesį gali į rankas gauti 1300-1800 Eur, įskaitant ir komandiruotpinigius. Jei mūsiškiai Vakaruose dirba vadinamosiomis kadencijomis, po 4-6 savaites, atitinkamai uždirba 2000-2800 Eur į rankas. Pinigai, atrodo, nemaži, bet vairuotojui tenka miegoti mašinoje.

„Sąlygos nekokios, - pripažino M.Krugžda, - tenka išsitekti keliuose kvadratiniuose metruose, bet kai esi labai nuvargęs, tai tik galvą padedi ir iš karto užmiegi. Jei negaila pinigų, gali vieną kartą permiegoti ir ne kabinoje. Vokietijoje ir Prancūzijoje tai kainuotų 15-35 Eur. Galima kur nors gauti nakvynę ir už 7 Eur.“

Ar vairuotojų maistas kokybiškas - nusiperka vaisių, daržovių? Anot M.Krugždos, nelabai. Nes automobilių ilgis - 16-24 m. Su tokiu dideliu transportu yra labai mažos galimybės privažiuoti prie mažų parduotuvėlių, nes aplink jas būna mažai vietos. Jei pavyksta apsipirkti, prisiperkama maisto kelioms paroms. Jis laikomas automobiliuose įmontuotuose 15-20 litrų talpos šaldytuvuose. Jei darbdaviai nepagaili pinigų, įmontuoja ir mikrobangų krosneles. Bet tai, anot M.Krugždos, jau išskirtiniai atvejai. Vairuotojai už savo pinigus perkasi dujines virykles, indus. O kur prausiasi?

„Prausiamės degalinėse, jei jose būna dušas. Tokia paslauga kainuoja 3,5-4 Eur, o Šveicarijoje - 5 Eur.“

O kas į tą sąžinę žiūri?


Pašnekovas neslėpė, jog Lietuvos vežėjų firmose daugėja moldavų, ukrainiečių ir baltarusių. Ukrainiečiams Lenkijoje ir Vokietijoje sunkiau integruotis dėl kalbos barjero, todėl įsidarbina Lietuvoje. Maždaug kas savaitę, anot pašnekovo, atvyksta apie 25 vairuotojai iš trečiųjų šalių. Tačiau yra problema. Ne visada užsieniečiai, norintys dirbti vairuotojais, yra tinkamos kvalifikacijos. Tad mūsų darbdaviai susiduria su rizika, jog iš užsieniečio vairuotojo bus sunku išieškoti padarytą žalą. Žmogus išvyks į savo tėvynę - ir tiek žinių. Ypač, jei neturi jokio turto.

Įmonės pagal susitarimą moka vairuotojui 60-65 Eur už parą. Tačiau į darbo laiką neįskaičiuojamos valandos, kurias darbuotojas sugaišta važiuodamas prie savo mašinos. Tarkime, mašiną Vakarų Europoje vairavo bendradarbis. O kitas bendradarbis mikroautobusu važiuoja savo bendradarbio pakeisti. Toks pamainos apsikeitimas gali užtrukti ir 1,5 paros, tačiau jos į darbo tabelį neįrašomos.

„Mūsų darbdaviai, - sakė M.Krugžda, - samdydami ukrainiečius, sutaupo. Už lietuvius reikia ir „Sodros“ įmokas, ir kitus mokesčius mokėti, o ukrainiečio darbuotojo gali kurį laiką neįforminti. Gali net 1-2 mėnesius taip pratempti. Negi inspektoriai važiuos į Belgiją, Olandiją tikrinti? O kai žmogus grįžta - įformini pagal įstatymus.“

Suabejojus, ar tikrai taip galėtų būti, M.Krugžda atšovė:

„O kas į tą sąžinę žiūri? Vežėjų įmonė negali sutarti su profsąjunga dėl komandiruotpinigių. Blefuoja. Mes kaip derybų objektas jiems neegzistuojame. Sako - jei mokėsime didesnius komandiruotpinigius, bankrutuosime. Absurdas - jei 100 Eur žmogui per mėnesį pridėsi, tai dėl to tikrai nereikės kaip kaprizingam vaikui kristi vidury prekybos centro ir klykti. Tai visiškas blefas. Mus parduoda Vakarų Europos vežėjų kompanijoms - danams, vokiečiams. Tos kompanijos mūsiškėms firmoms sumoka apie 150 Eur už kiekvieną vairuotoją. Gauna pinigus už kiekvieną galvą. Mes, lietuviai, dirbame užsienyje, o mūsų vietose - vairuotojai iš trečiųjų šalių.“

Įteisinta vergija

Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė sakė, kad daugiau kaip 50 proc. vairuotojų įdarbinami Lietuvoje iš trečiųjų šalių:

„Lietuviai vairuotojai nori grįžti į savo šeimas, o ukrainiečiai, baltarusiai pasiryžę dirbti be išeiginių. Jie be proto išnaudojami, nežino savo teisių. Suprantu, kad verslas yra verslas, bet kartais verslas bet kokia kaina pasiryžęs įteisinti Lietuvoje vergiją. Vairuotojams per trejus metus susidaro apie metus neapmokamų atostogų. Už tuos metus nemokama „Sodrai“. Darbdaviai sako, jog kitaip negali, esą žlugs, bankrutuos, išsikraustys į kitas šalis, o tuo pat metu išgirstame, kad kokia nors mūsų transporto firma įsigijo naujų sunkvežimių. Nors jie tikrai kainuoja daugiau nei 1000 Eur. Todėl lietuvaičiai darbinasi pas užsienio vežėjus. Iš 70 tūkst. darbuotojų, dirbančių vežėjų sektoriuje, tik 30 proc. yra lietuvaičiai.

Lietuviai žino savo teises, todėl užsieniečiai mūsų darbdaviams naudingesni. Užimtumo tarnyba kasmet pateikia migracijos tarnybai sąrašą, kokių profesijų specialistų Lietuvoje trūksta. Jei profesija patenka į šį sąrašą, tokiam specialistui supaprastintas įdarbinimas. Vairuotojai į šį sąrašą visada įrašyti. Taip pat, manau, darbdaviai, norėdami kuo daugiau įdarbinti užsieniečių, piktybiškai padidina tuščių darbo vietų skaičių.“

J.Jančauskienė stebėjosi, kodėl darbdaviai neįdarbina mūsiškių bedarbių. Negi jie visi tinginiai, „lodoriai“, vagys? Bet kam įdarbinti, jei galima įsivežti iš kitų šalių. Juk jie pigesni.

Statybininkai grįš į Lietuvą


Užsieniečiai darbuojasi ir statybose, tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas nenorėjo sutikti, kad užsieniečiai pigesni ir ateityje statybvietėse gali užimti beveik visas darbo vietas:

„Negaliu pasakyti, kaip ateityje bus. Jei Europos recesija atriedės iki mūsų, statybų gausos nebus. Daug simptomų rodo, kad ekonominės recesijos debesys tamsėja, recesija jau žengia pas mus. Skandinavijoje statybų jau mažėja, todėl labai tikėtina, kad mūsų statybininkai pradės iš ten grįžti į Lietuvą.“

D.Gedvilo teigimu, statybų sektoriuje tiek lietuviams, tiek užsieniečiams mokama vienodai.

„Dirbama rinkos sąlygomis, o užsieniečiai žino kainas. Gauna jie normalius atlyginimus. Darbo skelbimuose atlyginimai nurodomi. Ir lietuviams, ir užsieniečiams nėra jokios diskriminacijos. Šiuo metu mūsų statybose dirba apie 2500 užsieniečių. Tai sudarytų apie 3 proc. visų statybininkų.

Iš Skandinavijos mūsų statybininkai po truputį grįžta. Tiesa, dar turi mūsiškiai užsakymų, bet jau nėra tokio pasirinkimo, koks buvo prieš kelerius metus. Nebus per daug vietų užsieniečiams. Kad tik patys dar turėtume darbo.“

Situaciją komentuoja ekonomistas Audrius RUDYS:

Koks yra pagrindinis kapitalistinės visuomenės stimulas? Pelnas! Štai ir atsakymas. Viskas paprasta, o kartu ir ne visai paprasta. Vakarų visuomenė per savo gerovę bei vaiko teises pasiekė tokį lygį, kad dalis jaunų žmonių nenori mokytis, bet kartu ir nenori dirbti sunkesnių, paprastesnių darbų. Geras gyvenimo sąlygas sukūrė ankstesnės kartos, todėl dabar dalis žmonių gali nedirbti, bet visai neblogai gyventi. Vakarų visuomenių jaunuomenė taip pat nenori sunkiai mokytis, todėl trūksta ne tik statybininkų, vairuotojų, bet ir gydytojų, chemijos, biochemijos specialistų.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: sprogus pakelės bombai žuvo penki Burkina Faso kariai; kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už išpuolį, tačiau Burkina Fase veikia tiek su „Al-Qaeda“, tiek ir su „Islamo valstybe“ (IS) siejami islamistai.
  • PADAUGĖJO: praėjusiais metais skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 269,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei 2018 metais tuo pačiu metu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikalingos telemedicinos paslaugos tarp didžiųjų miestų ir regionų specialistų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate šios žiemos orus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2  +3 C

-1 +1 C

 

  0  +1 C

+2 +4 C

+1 +2 C

 

+3 +5 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s