1 nuotr.

Jei balandžio mėnesį siūlomos lietuviškos braškės - tai negali būti tiesa. Eltos nuotr.

Šalia ekologiškos daržovės - neekologiška

„Viskas priklauso nuo prekybininkų sąžinės. Aišku, mūsų tarnyba nustato įvairaus prekybininkų gudravimo atvejų. Buvo padaryta analizė dėl maisto produktų ženklinimo, dėl produkto kilmės nurodymo, tai pažeidimų 2012 metais buvo 7,9 proc., o 2013 m. - 4,1 proc.“, - teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė.

Pasak jos, pastaraisiais metais vartotojai tapo gerokai aktyvesni ir pastebėję pažeidimus praneša VMVT. Vartotojas moka pinigus ir, natūralu, nori, kad produktas būtų kokybiškas.

2009-2013 metais mažmeninėje prekyboje pastebėta teigiamų pokyčių - pažeidimų mažėja.

„Šiais metais turgavietėse atlikome 233 patikrinimus, patikrinome daugiau kaip 600 prekiautojų, iš jų 107 buvo nubausti. Dėl braškių prekybos pažeidimų buvo nubausti tik keletas prekiautojų. Iš pradžių prekybininkas įspėjamas, jei pažeidimas pasikartoja - taikomos piniginės baudos“, - sakė ji.

A.Načienė, paklausta, kokių naujų gudrybių pirkėjams apgauti, be produkto kilmės ir kainų kortelių kaitaliojimo, sugalvoja nesąžiningi turgaus prekybininkai, paminėjo, kad, pavyzdžiui, prekiautojas turi vienai daržovių, vaisių rūšiai sertifikatą, patvirtinantį ekologiškumą, tačiau šalia tos rūšies pasideda ir kitos rūšies vaisių ar daržovių, kurie nėra ekologiški.

„Tokiu būdu pardavėjas suteikia produktams pridėtinę vertę. Tačiau turguose tokie atvejai nėra sistema, - sakė specialistė. - Pardavėjai paprastai teisinasi, kad jie nežinojo, nespėjo, apsirikę padėjo ne tą etiketę, dokumentus pamiršo namie ir panašiai.“

Daugiausia skundų dėl mėsos ir pieno

Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja atkreipė dėmesį, kad ir patys pirkėjai visada būtų budrūs. Jei balandžio mėnesį siūlomos lietuviškos braškės - tai negali būti tiesa.

„Renkantis nėra labai sunku atskirti, kur atvežtinės daržovės, o kur - lietuviškos. Todėl, kad atvežtinės pagal prekinę išvaizdą, rūšiavimą, pakuotę skiriasi. Visada reikia skaityti ženklinimo etiketes. Jeigu vartotojas abejoja dėl produkto kilmės šalies, paprastai prekiautojai būna geranoriški ir parodo sąskaitą faktūrą, važtaraštį, kitą patvirtinantį dokumentą. Tačiau prekiautojai vartotojui jų rodyti neprivalo. Vis dėlto prekybininkai suinteresuoti parduoti produkciją, todėl jei sąžiningi, jiems nėra ko slėpti“, - kalbėjo A.Načienė.

VMVT daugiau kaip 50 proc. vartotojų skundų gauna dėl maisto produktų kokybės. Tačiau daržovės ir vaisiai nėra „lyderiai“ pagal pažeidimų mastą.

„Daugiausia mes gauname skundų dėl pieno, mėsos, žuvies produktų“, - sakė A.Načienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: