Lietuviška alga mūsų statybininkų nevilioja

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, paklaustas, kokių profesijų darbininkų labiausiai trūksta statybose, atsakė:

„Statybose trūksta visokių darbininkų. Nuo mūrininkų, betonuotojų iki apdailininkų. Daugybė biurokratinių kliūčių trukdo įdarbinti užsieniečius. Žmogaus tris keturis mėnesius nelauksi, jei yra darbas, kurį dabar turi atlikti. Statybose reikiamo specialisto gali laukti iki savaitės“.

Gal mūsų piliečiai nenori Lietuvoje dirbti statybose, nes čia mažiau uždirbtų nei Norvegijoje? Kiek galėtų uždirbti statybininkas, įsidarbinęs „Hanner“ statomuose objektuose? Gal jau laikas iš Norvegijos namo grįžti?

„Statybose apskaičiuoti labai paprasta, - paaiškino A.Avulis, - kiek plytų sumūrijai, tiek ir uždirbai. Nudažei 10 kvadratinių metrų - uždirbai 50 eurų. Kiek kvadratų plytelių suklijavai - tiek uždirbai. Atlyginimas priklauso nuo išdirbio ir kokybės. Jei nesugeba dirbti kokybiškai, tai geriau tegul nedirba.

Į statybas ateina tam darbui netinkantys, o paskui klientai sako, kad darbai atliekami nekokybiškai. Iš to vargo taip atsitinka. Nes darbuotojų trūksta. O jei galėtume laisviau atsivežti užsieniečių, galėtume labiau rinktis. Ar gali uždirbti 1000 eurų? Aišku, gali. Ir daugiau uždirba. 1500-2000 eurų. O jei „nesusigaudo“, jei santechnikas sujungia du vamzdžius ir pro sujungimą vanduo prateka, tai ir 600 eurų, o gal ir 500 eurų negaus“.

Tad kiek tas „auksinis meistras“ įvertintas vidutiniškai? Ypač kai darbininkų paklausa daugiau nei 7 kartus viršija pasiūlą. Statistikos departamento duomenimis, statybų sektoriuje didžiausią darbuotojų  dalį (52,8 proc.) sudarė kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Nekvalifikuotų darbininkų buvo 6,9 proc., o vadovų - 13,7 proc.

Vidutiniai darbo užmokesčiai statybose visgi atsiliko nuo tokių, apie kuriuos ponas A.Avulis kalbėjo. Nebent didžioji dalis darbininkų - nemokšos. Jei pirmą metų ketvirtį šalyje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1252 eurus, tai vidutinis uždarbis statybų sektoriuje buvo 1106 eurai. O pernai tuo pačiu laikotarpiu atitinkamai 888 eurai ir 811 eurų. Aišku, reikėtų atsižvelgti ir į sezoniškumą. Statybose daugiausia darbų atliekama pavasarį, vasarą ir rudenį.

Ieškoma užsieniečių

Lietuvos užimtumo tarnyba birželį patvirtino ir pateikė Migracijos tarnybai sąrašą, kokių darbininkiškų profesijų Lietuvoje labiausiai trūksta. Tad tokių profesijų užsieniečių labiausiai pageidaujama iš trečiųjų šalių. Tačiau Lietuvos statybininkų asociacija jau atkreipė dėmesį, jog profesijų klasifikatorius nėra tikslus. Už profesijos suvirintojas gali slėptis suvirintojas dujomis, suvirintojas elektra, suvirintojas elektra rankiniu būdu ir t.t.

Nuo didžiųjų statybos bendrovių statybininkus „pavagia“ ir mūsiškės firmos, statančios objektus užsienyje. Anot šių darbdavių, skelbiančių atlyginimus iki mokesčių, pastolių montuotojas Švedijoje uždirbtų 2644-4132 eurus. Statybų darbininkas Vokietijoje - 3000 eurų. Dangų klojėjas Norvegijoje - 2000-3000 eurų, o suvirintojas bei santechnikas Olandijoje - atitinkamai 2400-2000 eurų.

Profesijų, kurių 2019 m. II pusmetį labiausiai trūko statybų sektoriuje, sąrašas:

Pastolių statytojai

Betonuotojai

Plytų mūrininkai

Suvirintojai

Tinkuotojai

Elektrikai

Šaltinis - Užimtumo tarnyba