5 nuotr.Lenkija iš savo rezervų į šalį parsigabeno daugiau kaip 100 tonų aukso, verto apie 4,2 mlrd. eurų. Auksas buvo gabenamas iš Anglijos banko, kuriame Lenkija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų saugojo didžiąją savo aukso rezervų dalį. Mūsų aukso atsargos - gerokai kuklesnės, tačiau vis tiek šio to vertos - maždaug ketvirtadalio milijardo eurų. Nepaisant to, šio turto iš Londono parsigabenti neketiname.
„Vakaro žinios“ jau skelbė, kad auksas į Lenkiją buvo grąžintas aštuoniomis dalimis po 1000 aukso luitų. Kroviniai, nusileidę Varšuvos ir Poznanės oro uostuose, vėliau buvo gabenami į visoje šalyje išsidėsčiusias centrinio banko saugyklas.
Lenkijos centrinis bankas šiuo metu savo rezervuose turi 228,6 tonos aukso, iš kurių 105 tonos yra saugomos banko saugyklose. Bankas sakė, kad jų atsargos 2018-2019 metais paaugo 125,7 tonos.
Lenkija - ne pirma valstybė, parsivežusi visą auksą. Prieš ją taip pat pasielgė dar keturios valstybės: Vokietija, Vengrija, Austrija ir Nyderlandai.
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos aukso susigrąžinimo komisijos pirmininkas Valdemaras Katkus, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų auksas yra laikomas dviejose vietose - JAV depozitoriume Kentukyje ir Didžiosios Britanijos centriniame banke. Tokia padėtis susidarė per karą, kuomet Vokietija, užimdama svetimų valstybių teritorijas, nusavindavo jų centrinių bankų auksą savo reikmėms.
Tačiau karas baigėsi prieš 74 metus. Ar Lietuva neplanuoja atsargų parsivežti? Kodėl atsargos nelaikomos Lietuvoje? Kokios atsargų laikymo Anglijoje kainos? Su šiais klausimais „Vakaro žinios“ kreipėsi į Lietuvos banką ir gavo Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus atsakymą.
„Aukso saugojimas mums kainuoja labai mažai, nes mokame tik už laikinai neinvestuoto aukso saugojimą: šiemet sumokėta 18 svarų, 2018 metais - 28 svarai. Žymiai daugiau uždirbame investuodami turimas 5,8 tonos aukso. Tai terminuoti indėliai arba apsikeitimo (angl. swap) sandoriai su patikimomis sandorio šalimis, dažniausiai kitais centriniais bankais. Jei parsivežtumėme auksą namo, jo saugojimas taip pat kainuotų, be to, prarastumėm galimybę investuoti. Parsivežti aukso į Lietuvą neketiname.
Auksą laikome Anglijos centriniame banke, nes Jungtinė Karalystė yra NATO narė, o Londonas yra patogus aukso investavimui“, - paaiškino T.Garbaravičius.
Tikėtina, kad mūsų aukso atsargos nemažės.
„Lietuvoje įvedant eurą Lietuvos bankas tapo Eurosistemos devynioliktuoju centriniu banku ir Eurosistemos užsienio atsargų bendrasavininkiu. Pervesdamas savo įnašą auksu, Lietuvos bankas jį įsigijo finansų rinkose, taip išlaikydamas nepakitusį Lietuvos banko valdomų aukso atsargų dydį. Be to, euro įvedimo metu, 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas prisijungė ir prie ketvirtojo Europos centrinių bankų aukso susitarimo, įpareigojančio jo dalyvius penkerius metus reikšmingai nekeisti savo turimų aukso atsargų. Po penkerių metų tradiciškai šis susitarimas yra peržiūrimas ir atnaujinamas. Prie šio susitarimo yra prisijungusios visos euro zonos šalys, Europos Centrinis Bankas ir kiti Europos bankai“, - skelbia Lietuvos bankas.
Beje, jei lenkai parsigabeno 100 tonų už 4,2 mlrd. eurų, galima paskaičiuoti, kad mūsų 5,8 tonos kainuoja apie 244 mln. eurų.
