respublika.lt

Lietuva iš Rusijos šiemet importuos daugiau atliekų nei pernai

(84)
Publikuota: 2023 gruodžio 10 13:48:00, Lukas Juozapaitis, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.

Lietuva 2023 m. importuos apie 30 tūkst. tonų daugiau nepavojingų atliekų iš Rusijos nei 2022 m., rodo išankstiniai Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenys. Kaip rodo statistika, 80 proc. atliekų sudaro metalai.

 

Aplinkos ministerijos teigimu, importuoti rusiškas ar baltarusiškas atliekas nedraudžia tarptautiniai susitarimai, o Lietuva, kaip Europos Sąjungos (ES) narė, vienašališkai sustabdyti importo negali.

Iš karą Ukrainoje vykdančios valstybės į Lietuvą šiemet preliminariai įvežta 121 862 tonų nepavojingų atliekų – tai sudaro 21 proc. viso atliekų importo. Pernai – taip pat preliminariais duomenimis – iš Rusijos importuota 80 tūkst. tonų arba 11 proc. visų į Lietuvą patekusių užsienio atliekų.

Tuo metu iš Baltarusijos šiemet jų importuota mažiau – 2,05 tūkst. tonų, lyginant su 2,27 tūkst. tonų pernai. Tai sudaro apie 0,3 proc. bendro importo.

2021 m. iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota 102,4 tūkst. tonų (11,83 proc. nuo visų importuotų atliekų) nepavojingų atliekų.

Nepavojingomis atliekomis laikomos visos atliekos, kurios nėra pavojingos žmonių ar gyvūnų sveikatai, aplinkai (nėra sprogstamosios, toksiškos, ėdžios, degios ar kt. medžiagos).

2021–2023 m. šios šalys Lietuvai eksportavo plastiko, popieriaus, kartono, pakuočių (PET, plastikinių, popieriaus, stiklo), juodųjų ir spalvotųjų metalų, metalų, aliuminio, cinko, vario, bronzos, žalvario, geležies, plieno, tekstilės pluošto, maistinio aliejaus atliekas. Taip pat importuoti katalizatoriai, akumuliatoriai, pirminio ir antrinio lydymo nuodegos, šlakas.

Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, iš Rusijos ir Baltarusijos daugiausiai įsivežama metalų atliekų.

„Daugiau kaip 80 proc. visų importuojamų iš Rusijos ir Baltarusijos atliekų sudaro geležies, plieno ir juodųjų metalų atliekos. Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. geležies ir plieno atliekų importuojamų iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą kiekis visų į ES importuojamų geležies ir plieno atliekų iš Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu sudarė 16,12 proc., 2022 m. – 23,01 proc.“, – komentare Eltai teigė R. Radavičienė.

Importo vienašališkai nutraukti negali

Pasak R. Radavičienės, atliekų importo iš Baltarusijos ir Rusijos nedraudžia tarptautiniai susitarimai – Bazelio konvencija dėl tarpvalstybinių pavojingų atliekų pervežimo ir jų tvarkymo kontrolės (kurią abi šalys ratifikavusios), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl atliekų vežimo.

„Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo nuostatos nedraudžia atliekų vežimo tarp (Bazelio – ELTA) konvenciją ratifikavusių ir ES valstybių“, – teigė viceministrė.

Be to, sako ji, metalų atliekų importo nedraudžia ir ES sankcijos Rusijai. Todėl, argumentuoja R. Radavičienė, Lietuva negali įvesti vienašališkų apribojimų bei turi vadovautis Bendrijos teise dėl sankcijų.

„2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentu (...) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nėra draudžiamas geležies, plieno ir juodųjų metalų atliekų importas.

Lietuva, būdama ES valstybe nare, neturi teisės vienašališkai nustatyti draudimo atliekų įvežimui iš kitų valstybių, nes tarptautinės sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais ES reglamentais bei Vyriausybės nutarimais, kurie įgyvendina kitus ES teisės aktus, Jungtinių Tautų rezoliucijas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sprendimus“, – aiškino viceministrė.

Trūksta priežiūros

Į Lietuvą draudžiama importuoti komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius, tokius kaip pelenai ir šlakas, kurį ministerija paminėjo tarp iš Rusijos ir Baltarusijos 2021–2023 m. importuotų atliekų.

Komunalinių atliekų tvarkymo auditą atlikusi Valstybė kontrolė savo ataskaitoje balandį nurodė, kad, remiantis AAA duomenimis, Lietuva 2019–2021 m. importavo 327 tūkst. tonų komunalinių, 370 tūkst. – tonų pakuočių atliekų.

Auditorių teigimu, Lietuvoje trūksta importuojamų atliekų kontrolės. Joje taip pat rašoma, jog Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui trūksta pajėgumų nustatyti atliekų importo taisyklių pažeidimo atvejus.

„Importuotas komunalines atliekas draudžiama šalinti ir (ar) deginti energijai gauti, tačiau trūksta techninių galimybių identifikuoti rizikas tarpvalstybinių atliekų vežimų srityje, todėl nėra užtikrinama į Lietuvą importuojamų atliekų paskirties kontrolė“, – rašoma ataskaitoje.

Anot Valstybės kontrolės, institucijos tinkamai netikrina, ar atliekų tvarkymą vykdantys subjektai pateikia teisingus duomenis, kuriais remdamasi galėtų tikrinti įmones.

„Nėra užtikrinama, kad būtų įvertinamas komunalinių atliekų tvarkymą vykdančių subjektų pateiktų duomenų teisingumas, kurių pagrindu būtų inicijuojami atliekų tvarkytojų patikrinimai, todėl turėtų būti gerinama komunalinių atliekų tvarkymo proceso priežiūra ir kontrolė“, – teigia auditoriai.

Kontrolieriai iki 2025 m. siūlo ministerijai „įvertinti esamo teisinio reglamentavimo dėl draudimo įvežti komunalines atliekas deginti arba šalinti išplėtimo būtinybę ir kitus galimus reglamentavimo pakeitimus, esant poreikiui inicijuoti teisės aktų pakeitimus“.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas lapkritį Seime sakė, kad atliekos tiek importuojamos, tiek eksportuojamos, nes Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims trūksta pajėgumų jas apdirbti. Ministro pateiktu pavyzdžiu, Lietuva importuoja kartoną, kadangi Klaipėdoje veikia didelė kartono perdirbimo gamykla, išmesti elektroniką – nes dideli jos kiekiai apdorojami Vilniaus regione esančiame taške.

Ministerija komentare Eltai pažymi, kad 2022 m. ir 2023 m. importuotų atliekų yra preliminarūs ir gali keistis.

Naujausiais viešai prieinamais AAA duomenimis, Lietuvoje 2021 m. iš viso susidarė 6,9 mln. tonų atliekų. Iš visų jų, įskaitant „Lifosa“ susidariusias ir pašalintas fosfogipso atliekas (1,7 mln. tonų,), daugiausia buvo pašalinta sąvartynuose – 2022,5 tūkst. tonų. Taip pat 1515,4 tūkst. tonų atliekų apdorota (paruošta naudoti ir šalinti), 1415,9 tūkst. tonų – perdirbta, 786,6 tūkst. tonų – išvežta.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
11
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (84)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar reikia drausti azartinių lošimų reklamą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek išleidžiate maistui per mėnesį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

0 +2 C

+2 +4 C

+3 +6 C

+2 +4 C

+4 +8 C

+5 +8 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-8 m/s