Liepą mažėjo gamtinių dujų, naftos ir benzino kainos

„Mažesnė konkurencija dėl SGD krovinių su Azija, OPEC+ pranešimai dėl naftos gavybos didinimo, geopolitinės ir kitos priežastys lėmė, kad gamtinių dujų kainos Nyderlandų prekybos taške TTF per liepos mėnesį sumažėjo 5,6 proc., o Brent naftos kainos pasaulinėse rinkose susitraukė 0,8 proc., tad ši liepa išskirtinė dėl pigiausios naftos, lyginant pastarųjų penkerių metų liepos mėnesius“, – rašoma agentūros pranešime. 

„Lietuvoje per mėnesį benzinas atpigo apie 0,8 proc., o dyzelinas pabrango 2,6 procento. Didmeninė elektros kaina pakilo apie 7,6 proc., tačiau išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje“, – nurodo LEA.  

Pasak agentūros, Nyderlandų TTF prekybos taške liepos mėnesį dujos vidutiniškai kainavo 34 Eur/MWh. Tai 5,6 proc. mažiau nei birželio mėnesį, kai jų kainos siekė 36 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainos liepos mėnesį svyravo tarp 33–36 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti 34–37 Eur/MWh ribose.

Skaičiuojama, jog per praėjusį mėnesį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 1,0 TWh gamtinių dujų. Tai 36,3 proc. mažiau nei 2024 m. liepą, kai Baltijos šalys suvartojo 1,5 TWh. 

Agentūros duomenimis, liepą gamtinių dujų vartojimas Estijoje mažėjo 1,6 proc., Latvijoje, palyginus su ankstesne liepa, suvartota 7,9 proc. mažiau dujų, o Lietuvoje dujų vartojimas šiemet buvo 50 proc. mažesnis nei 2024 m. septintąjį mėnesį.

„Liepą, palyginti su birželiu, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje išaugo 73 proc., o Estijoje per mėnesį vartojimas sumažėjo 10,2 proc.“, – rašoma LEA pranešime. 

„Tuo metu Lietuvoje dėl augusios elektros energijos gamybos gamtines dujas naudojančiose elektrinėse liepą suvartota 51,3 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su birželiu. Liepą dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,2 TWh ir augo 468 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,3 TWh ir sumažėjo 2,3 proc., palyginti su birželiu“, – nurodo agentūra. 

Skaičiuojama, jog bendrai Baltijos šalys liepą suvartojo 44,8 proc. daugiau gamtinių dujų nei birželį (0,7 TWh).

Kaip skelbia LEA, Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų saugyklos 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo užpildytos apie 69 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jų užpildymas siekė apie 85 proc.

Tuo metu Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla liepos 1 d. buvo užpildyta apie 49 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 66 proc. Liepą per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 1,5 TWh gamtinių dujų. 

„Tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 0,9 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms. Dėl vamzdynų remonto, liepos mėnesį gamtinių dujų mainai tarp Lietuvos ir Latvijos nevyko“, – praneša agentūra. 

Tuo metu nacionalinė elektros generacija 2025 m. liepą patenkino apie 69 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. 

„Nors liepos mėnesio rodiklis yra antras mažiausiais šiais metais, tačiau lyginant su 2024 m. mėnesiais, nacionalinė generacija daugiau vartojimo pernai padengė tik gegužę – 71 proc. elektros energijos vartojimo poreikio“, – nurodo LEA. 

Skaičiuojama, jog 2025 m. liepą elektros energijos vartojimas buvo 6,7 proc. mažesnis nei 2024 m. tą patį mėnesį, tačiau 6,4 proc. didesnis nei šių metų birželį.

Liepos mėnesį didmeninės elektros kainų vidurkis (46,28 Eur/MWh), palyginus su birželio mėnesio (43,01 Eur/MWh) vidurkiu, augo 7,6 proc. Kaip skelbia agentūra, nedidelis kainų pakilimas įvyko dėl šiek tiek sumažėjusios vietinės elektros energijos generacijos, tačiau išlaikyti žemas didmeninės elektros kainas padėjo elektros importas iš Skandinavijos. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–100 Eur/MWh ribose.

ES šalių didmeninės elektros kainos vidurkis siekė 80,5 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. birželio ir liepos mėnesius, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Estijoje (-11,2 proc.), o labiausiai augo Vokietijoje (37,2 proc.). Lyginant visas ES valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos liepą buvo Italijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje, o mažiausios — Suomijoje, Švedijoje ir Baltijos šalyse.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis“) vidutinė 1 kWh kaina per šių metų liepos mėnesį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,250 Eur/kWh iki 0,251 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis“) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,248 Eur/kWh, praneša agentūra. 

Tuo metu planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo nuo 0,181 Eur/kWh iki 0,185 Eur/kWh, arba 2,2 proc.

„2025 m. liepos mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 17 Eur/MWh, arba 3 proc. didesnis už birželio mėn. kainos vidurkį (buvo 16,5 Eur/MWh) ir 0,6 proc. didesnis nei pernai liepos mėnesio kainos vidurkis (buvo 16,9 Eur/MWh)“, – nurodoma LEA pranešime. 

Šią liepą visos šalies vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 6,15 ct/kWh – 0,99 proc. didesnė nei birželį ir 0,3 proc. didesnė nei pernai liepą.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina siekė 5,53 ct/kWh ir buvo 2,6 proc. didesnė nei birželį, kai siekė 5,39 ct/kWh, tačiau 2,3 proc. mažesnė nei pernai liepą, kai siekė 5,66 ct/kWh. Šilumos energijos kainos vidurkis didžiuosiuose miestuose buvo 10,1 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina.

„Lyginant Baltijos šalis, penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis liepos mėnesį mažiausias Lietuvoje – 5,5 ct/kWh (birželį buvo 5,4 ct/kWh), Latvijoje – 7,1 ct/kWh (birželį buvo 7,2 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 7,7 ct/kWh (birželį buvo 7,8 ct/kWh). Lyginant šalių sostines, Vilniuje šilumos energija išliko pigiausia – 5,3 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Visos šalies šilumos energijos kainos vidurkiai taip buvo mažiausi Lietuvoje – 6,2 ct/kWh, Latvijoje ir Estijoje – 8,6 ct/kWh“, – rašoma pranešime. 

Tuo metu naftos kainų vidurkis liepą siekė 69,4 USD/bbl ir buvo 0,8 proc. mažesnis nei birželį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 70 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų liepos mėnesių vidurkius, 2025 m. liepos kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020 m. liepos, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 43 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 65–70 USD/bbl.

Lietuvoje vidutinės mažmeninės benzino kainos per 2025 m. liepos mėnesį sumažėjo 0,013 Eur/l, o dyzelino padidėjo 0,01 Eur/l. Liepą, lyginant su birželiu, benzino vidutinės mėnesio kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Lietuvą ir Vokietiją, padidėjo 0,02–0,03 Eur/l. Lietuvoje ir Vokietijoje vidutinė mėnesio kaina sumažėjo po 0,01 Eur/l. Tuo metu dyzelino vidutinės mėnesio kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,033–0,057 Eur/l.

„Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre per liepos mėnesį išaugo 4,6 proc. – padaugėjo 1 612 elektromobilių. 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo įregistruotas 36 541 elektromobilis (19 608 grynieji elektromobiliai ir 16 933 – įkraunami hibridai). Per metus elektromobilių skaičius parke išaugo 53,5 proc.“, – rašoma agentūros pranešime. 

Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kaip skelbia LEA, kainavo 3,13 euro. Tai 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (7,92 Eur) ir 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,96  Eur).