Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, euro zonoje nedarbo lygis praėjusių metų lapkritį siekė 11,5 proc., - šis rodiklis liko nepakitęs, palyginti su 2014 metų spaliu (taip pat 11,5 proc.), tačiau kiek mažesnis nei 2013 m. lapkritį (11,9 proc.).
Visoje ES nedarbo lygis 2014 m. lapkritį sudarė 10,0 proc. Šis rodiklis pernai spalį siekė 10,1 proc., o palyginti su 2013 m. lapkričiu, sumažėjo nuo 10,7 proc.
Praėjusių metų lapkritį nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, siekė 9,4 proc.
"Eurostat" apskaičiavo, kad visoje ES lapkritį nedirbo 24,423 mln. žmonių, iš jų 18,394 mln. - euro zonoje. Palyginti su praėjusių metų spaliu, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 19 tūkst., o euro zonoje šis rodiklis kilstelėjo 34 tūkst. Palyginti su 2013 m. lapkričiu, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 1,487 mln., o euro zonoje - 5422 tūkst.
Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbo lygis lapkritį buvo užregistruotas Austrijoje (4,9 proc.) ir Vokietijoje (5,0 proc.), o didžiausias - Graikijoje (25,7 proc. 2014 m. rugsėjį) ir Ispanijoje (23,9 proc.).
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis sumažėjo dvidešimt dviejose narėse, padidėjo keturiose valstybėse narėse, nepakitęs liko Belgijoje ir Slovėnijoje. Ženkliausiai nedarbo lygis sumažėjo Graikijoje (nuo 28,0 iki 25,7 proc. nuo 2013 metų rugsėjo iki 2014 metų rugsėjo), Vengrijoje (nuo 9,50 iki 7,34 proc. nuo 2013 m. spalio iki 2014 metų spalio) ir Ispanijoje (nuo 25,8 iki 23,9 proc.). Labiausiai bedarbių skaičius išaugo Italijoje (nuo 12,5 iki 13,4 proc.) ir Suomijoje (nuo 8,3 iki 8,9 proc.).
2014 m. lapkritį nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose siekė 5,8 proc., t. y. toks pat kaip 2014 m. spalį, bet mažesnis nei 2013 m. lapkritį (7,0 proc.).
