Dėl kiemų atnaujinimo - sprendžia patys vilniečiai

„Kaimynijų programos pagalba namai gali pasinaudoti savivaldybės teikiama parama ir atsinaujinti savo kiemus. Į kaimynijas susibūrę vilniečiai patys sprendžia - kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą (tvorą, vaizdo kameras), į sporto ir pramogų įrenginius ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą ar automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimą“, - dalinasi Vilniaus miesto renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos direktorė Eglė Randytė.

Šiais metais savivaldybė sutvarkys 28 tokias kaimynijų teritorijas (kiemus), kuriuose yra 61 atnaujintas daugiabutis namas - tai sudaro apie 14 ha teritoriją. Anot pašnekovės, tokiu būdu Vilniaus savivaldybė skatina gyventojus priimti sprendimą atnaujinti savo daugiabutį namą ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.

„Net du trečdaliai vilniečių gyvena „miegamuosiuose“ rajonuose, kuriems stinga jaukumo ir patogumo, todėl savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa ir savo kvartalą paversti vieta, kurioje gera gyventi. Kaimynijų programos metu savivaldybė atnaujina tas daugiabučių namų teritorijas ir kiemus, kuriuose yra daugiausia renovuotų daugiabučių“, - sako E. Randytė.

Kompleksiškas atnaujinimas - tvaresnis miestas

Pasak E. Randytės, miestuose, kuriuose didžioji dauguma daugiabučių buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, kompleksinė renovacija turi itin didelę reikšmę.

„Senų daugiabučių modernizavimas yra itin reikšmingas viso miesto energiniam efektyvumui bei tvarumui. Atnaujinus senos statybos daugiabutį, šilumos energijos sąnaudos sumažėja 50-70 proc., o tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tokiu būdu kiekvienas gyventojas, kuris atnaujina savo gyvenamąjį namą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo“, - teigia pašnekovė.

Kvartalinės renovacijos metu atnaujinama ne tik gyvenamoji aplinka - automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio zonos, žaliosios erdvės, bet ir visa infrastruktūra - atnaujinamas apšvietimas, taip pat inžinerinės sistemos.

Itin svarbus gyventojų įsitraukimas

Kompleksiškas daugiabučių namų ir viešųjų erdvių atnaujinimas keičia ir pačio miesto gyvenimo ritmą - mikrorajonuose gyvenimas tampa judresnis, nes žmonėms daug maloniau leisti laiką sutvarkytose erdvėse.

„Remiantis gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimo studijomis ir apklausomis, atnaujintas pastatas ir aplinka yra vieni svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių, o ir patys gyventojai greitai įsitikina kompleksinės renovacijos nauda. Pastebime, kad gyventojai vis aktyviau įsitraukia į kompleksinę renovaciją. Žinoma, šiame procese didelį vaidmenį vaidina savivaldybės bei valstybės parama: gyventojai pamato, kad labiau apsimoka atlikti kompleksinę renovaciją iš karto ir su valstybės parama, nei po truputį atlikti būtinuosius remonto ar kosmetinius darbus per keletą metų“, - teigia E. Randytė.

Anot vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Mindaugo Pakalnio, itin svarbu įtraukti gyventojus į modernizacijos procesą, kad šie galėtų išsakyti savo lūkesčius, jaustųsi prisidėję, o vėlesnius pokyčius priimtų kaip savo - nuo to didžiąja dalimi priklauso projekto sėkmė.

„Kompleksinė renovacija žmonėms pirmiausia siejasi su gyvenimo kokybės pagerėjimu - ne tik mažesnėmis išlaidomis šildymui, bet ir saugesne, kasdieniams poreikiams labiau pritaikyta gyvenamąja aplinka. Dėl to svarbu koncentruotis į tuos modernizacijos aspektus, kurie realiai prisidės prie didesnės gyvenimo kokybės. Apskritai projekto sėkmė labai dažnai priklauso nuo to, kaip žmonės jį priima, vertina - jeigu siūlomi pokyčiai bus priimti kaip nekokybiški, vadinasi, pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko“, - teigia M. Pakalnis.

Užs. Nr. 5