Kultūros ministras Šarūnas Birutis savo įsakymu paskirstė 97 mln. litų. Daugiausia pinigų skirta Lietuvos jūros muziejaus akvariumui rekonstruoti, Valdovų rūmams, Martyno Mažvydo bibliotekai ir Klaipėdos dramos teatrui. Tačiau nė vienas objektas už šiuos pinigus nebus baigtas.
10 milijonų - trupiniai
Iš Valstybės investicijų 2014-2016 metų programos Lietuvos jūrų muziejaus akvariumui rekonstruoti skirti 7 mln. litų, dar 3 mln. litų skirta delfinariumo rekonstrukcijai. Šie pinigai anaiptol nežada projektų pabaigos. Delfinariumo rekonstrukciją remia ES struktūriniai fondai, tačiau akvariumo rekonstrukciją finansuoja tik valstybė, todėl nuolat trupindama finansavimą Vyriausybė, kaip sako muziejaus atstovai, tik sunkina padėtį. Anot Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės, šis projektas nėra įprastas, nes vykstant remontui reikia pasirūpinti gyvūnų apgyvendinimu.
Rekonstrukcijos Lietuvos jūrų muziejuje prasidėjo dar prieš krizę, bet užsakyti akvariumai muziejų pasiekė vos prieš du mėnesius, kelerius metus jie dėl finansavimo stygiaus buvo sandėliuojami Prancūzijoje.
Statybų pabaigos nematyti
Kaip ir įprasta, nemenkas finansavimas skirtas amžiaus statybomis virtusiems Valdovų rūmams, šiais metais iš Valstybės investicijų programos objektui skirta 6,5 mln. litų. Tačiau šie pinigai tik lašas šio projekto kišenėje, nes už šimtus milijonų litų pastatyta kiek daugiau nei 50 proc. objekto.
Nebus baigti ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priešais Seimo rūmus rekonstrukcijos darbai, nors jie turėjo būti baigti dar 2011-aisiais. Šiemet bibliotekai skirti beveik 9 mln. litų, tačiau šių pinigų nepakaks net ir statybos darbams baigti, o ką kalbėti apie vidaus įrengimą. „Vien statybos darbams mums reikia daugiau kaip 20 mln. litų, o dar patalpas reikia įrengti“, - sakė bibliotekos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius.
Teatruose - vien rekonstrukcijos
11 mln. litų atiteko avarinės būklės Klaipėdos dramos teatro pastatui rekonstruoti. Teatras jau 8 metus neturi pastogės, todėl yra daugiausiai šalyje gastroliuojantis teatras. Tačiau net ir šių metų injekcija į projekto statybos darbus situacijos nepakeis. Projekto sąmata - 60 mln. litų, darbų atlikta už 30 mln. litų, trūksta tiek pat. Teatro vadovas Gediminas Pranckūnas „Respublikai“ tvirtino tikintis, kad darbus pavyks pabaigti iki 2015 metų, pinigų jis dar tikisi gauti iš ES struktūrinių fondų. „Klaipėdiečiai greitai pamirš, kad turi tokį teatrą, šitiek metų be pastogės“, - kalbėjo jis.
Valstybinis jaunimo teatras pastato rekonstrukcijai šiais metais gavo beveik 3,5 mln. litų, Kauno valstybinis muzikinis teatras pastato rekonstrukcijai gavo 5 mln. litų. Šiaulių dramos teatro kapitaliniam remontui skirta 300 tūkst. litų, Lietuvos rusų dramos teatro pastato Vilniuje rekonstrukcijai skirta 600 tūkst. litų, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukcijai skirta 300 tūkst. litų.
Nacionalinis Kauno dramos teatras pastatui rekonstruoti gavo 1,5 mln. litų, Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijai skirta tik 300 tūkst. litų.
Prognozės - daugiau pinigų
31 mln. litų iš Valstybės investicijų programos atiteko savivaldybėms kultūros įstaigų infrastruktūrai plėsti.
Išskirsčiusi šių metų finansavimą Kultūros ministerija parengė ir dvejų metų prognozes. Pagal jas kitais ir 2016 metais Valstybės investicijų programos kultūros sričiai lėšos turėtų išaugti kone dar trečdaliu - iki 130 mln. litų.
Pagal prognozes, finansavimą šiais metais gavę kai kurie objektai kitais metais jo turėtų sulaukti kone dvigubai daugiau, kai kurie tiek pat. Žodžiu, pagal prognozes ateitis kultūrininkams numatoma kur kas sotesnė.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
