Kosminių algų statybininkai neuždirba

Šių metų kovo 1-ąją esą vidutinis atlyginimas šioje bendrovėje siekė 16 412 Eur prieš mokesčius, o metinis atlyginimų vidurkis (9,187 Eur bruto) paaugo net 46 proc.

Palyginimui - Lietuvos prezidento atlyginimas pernai siekė 10,3 tūkst. Eur. Tad ar verta statybininkams vykti dirbti į užsienį, jei ir Lietuvoje mokamos milžiniškos algos?

Antroje vietoje pagal vidutinį atlyginimą šiemet atsidūrė įmonė „Green Genius", o trečioje - „Eiko statyba".

Kiti šaltiniai nurodo, kad „Merko statyboje" vidutinis atlyginimas 14,5 tūkst. Eur prieš mokesčius, įmonėje „Green Genius" - 7,24 tūkst. Eur, o „Eikos statyboje" - 5,16 tūkst Eur.

„Merko statyba" šiuo metu naujų darbuotojų neieško. Darbo gautų tik vienas praktikantas technikas.

Grupės įmonėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dirba daugiau nei 6000 darbuotojų, o pačioje Lietuvoje, kaip skelbia Registrų centras, pastoviai dirba 106-110 apdraustųjų.

Žiūrint į lentelę, kurioje pateikiama, kaip kinta atlyginimų vidurkiai, matome, jog 2025 m. sausį šis vidurkis buvo apie 6000 Eur prieš mokesčius, vasarį - net 21 tūkst. Eur prieš mokesčius, o kovą jau siekė apie 14 tūkst. Eur prieš mokesčius.

Atlyginimų mediana tikslesnė

Aišku, jog atlyginimų vidurkį labiausiai pakelia įmonių vadovų ir kvalifikuočiausių specialistų atlyginimai. Todėl ieškantiems darbo daug patikimesnė yra atlyginimų mediana. Tai yra, kai visų įmonės darbuotojų atlyginimai, pradedant nuo mažiausio, išdėliojami eilės tvarka iki paties didžiausio.

O mediana laikomas tas atlyginimas, kuris yra atsidūręs tos eilės pačiame viduryje.

Tad pažiūrėkime, kokia 2025 m. vasarį, kai „Merko statyboje" Registrų centras nustatė 21 tūkst. Eur vidutinį atlyginimą, buvo algų mediana. O ji įmonėje buvo 3000 Eur prieš mokesčius, ir, sprendžiant iš grafiko, nėra linkusi per metus labai dramatiškai keistis.

Tad jei įmonėje vasarį dirbo 106 apdrausti darbuotojai, maždaug pusė jų gavo mažesnes nei 3000 Eur algas „ant popieriaus". Taip paskaičiavus, atlyginimai jau neatrodo astronominiai.

Kita vertus, „Merko statyba" dirba daugiau nei kelis dešimtmečius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, patenka į daugiausiai mokesčių sumokančių šalies įmonių sąrašą.

O kiekvienam darbuotojui saugiau dirbti patikimoje įmonėje, nesibaiminant dėl savo ateities.

Algų neišsigalvoja

„Merko statybos" rinkodaros ir komunikacijos vadovė Oksana Vaitkienė „Vakaro žinioms" teigė, jog nerealių atlyginimų įmonė neišsigalvoja, o įspūdinga suma - vienkartinė išmoka.

„Tai premijos, nes mūsų objektai yra statomi, plėtojami gana ilgą laikotarpį - nuo dviejų iki trijų metų. Ir tų laikotarpių pabaigoje, jeigu viskas vyko sklandžiai, darbuotojams yra išmokamos premijos už gerus darbo rezultatus. Būtent šių metų kovą buvo išmokėtos premijos.

Mums darbuotojų netrūksta, yra žmonių, kurie pas mus dirba ir dešimt, ir net dvidešimt penkerius metus. Turime šiuo metu virš šimto darbuotojų - ir darbuojamės! Negaliu atsakyti, kiek vidutiniškai Lietuvoje uždirba statybose pagalbinis darbininkas ar vidutinės kvalifikacijos statybininkas, nes mes turime savo specifiką. „Merko statyba" įdarbina tik aukštos kvalifikacijos darbuotojus - projektų vadovus, inžinierius, statybų projektų vadovus, o kitiems darbams mes dažniausiai samdome subrangovus. Tad statybų aikštelėje gali dirbti labai daug žmonių, bet jiems atlyginimus jau gali mokėti mūsų pasamdyti subrangovai", - paaiškino O.Vaitkienė.

Ką kalba skaičiai?

Kokios algos siūlomos statybininkams Lietuvos rinkoje?

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu mūsų statybininkų laukia apie 550 darbo vietų. Plataus profilio statybininkai gali gauti į rankas 1100-1500 Eur, ekskavatorininkai - 1500-1800 Eur, betonuotojai - 1500 Eur, o pagalbiniai pastolių montuotojai - 2184 Eur.

Algos užsieniuose - taip pat ne astronominės. Lietuvis gipso plokščių montuotojas Nyderlanduose gautų 2100 Eur į rankas, plytelių klojėjas - 2500 Eur, o statybininkai, pastolių montuotojai - 2000-3000 Eur.

Nelengva ir Norvegijoje

Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga SUBAČIŪTĖ - ŽEMAITIENĖ sakė galinti kalbėti tik apie tas įmones, kurios priklauso jos vadovaujamai sąjungai. J.Subačiūtė-Žemaitienė patikino:

„Darbininkai algų, siekiančių dešimtis tūkstančių eurų, tikrai negauna. Gali būti, kad tiek moka komandiruotiems darbuotojams, bet vis vien sunku įsivaizduoti tokias dideles algas. Neteko susidurti su tokiomis sumomis. Rekvizituose teikiama informacija, apskaičiavus atlyginimų vidurkį kartu su vadovų atlyginimais. Tada galimai ir gaunasi toks variantas, nes vadovai dideles algas išsimoka, o tas paprastas darbininkas tiek tikrai neuždirba.

Gauti 1500 eurų į rankas - tai Lietuvoje realu. Būtent toks yra skaidriai dirbančio statybininko atlyginimas. Aišku, kylant kompetencijai, alga gali ir kilti, bet iš principo nėra labai didelė, kažkokių stebuklų tikrai nemoka. Jei tiek, kiek skelbiama, „Merko statyboje" mokėtų, tai visi į tą bendrovę išbėgtų.

Mūsų statybininkai dabar važinėja dirbti visur - ir į Norvegiją, ir į Švediją, į įvairias šalis. Bet ten yra kitas aspektas. Tų šalių profesinės sąjungos (ypač Skandinavijos) jau kreipiasi į mus, kad mūsų darbuotojai, jei nori užsienyje vykdyti darbus, turi priklausyti profesinėms sąjungoms. O mūsų darbdaviai neva pažada, kad algos bus pagal Skandinavijos sistemą, bet dažniausiai tiek nemoka, priskaičiuoja dienpinigius, nors tai nėra darbo užmokestis. Dienpinigiai priklauso dirbančiam komandiruotėje pagal įstatymą, o darbdaviai tai traktuoja kaip darbo užmokestį ir tada gauname tokį paradoksą, kad į mus kreipiasi mūsų kolegos profsąjungiečiai iš Skandinavijos ir skundžiasi, kad lietuviai statybininkai dempinguoja vietinių skandinavų statybininkų algas. Vietos profesinės sąjungos bando tą situaciją griežtai tvarkyti, kovoja už savo darbo rinką. Jie turi galimybę įeiti į statybvietes, bando pasikalbėti su lietuviais statybininkais. Aišku, mūsiškiai labai bijo tokių susitikimų, jiems prigrasinta nekalbėti, bet skandinavai jiems dalina informacinius lapelius, koks turėtų būti lietuvių uždarbis pagal skandinaviškus standartus. Skandinavai bando mūsų statybininkus prisijaukinti, pateikti teisingą informaciją, bet tai yra pakankamai sudėtinga, nes mūsiškiai bijo bendrauti, bijo prarasti savo darbo vietą. Kartais - gal net ir nesupranta, nes nemoka užsienio kalbos.

Norėtųsi, kad žmonės ateitų pas mus, pasipasakotų, bet jie nesiskundžia. Ypač, kai darbo rinkoje yra žmonių iš trečiųjų šalių. Jie kartais yra išnaudojami. Tiesa, ne statybos įmonėse, nes jeigu statybos įmonės samdo, tai ir moka atlyginimą kaip priklauso. Bet yra ir nelegaliai dirbančių. Visų juk nesugaudysi.

Norvegijoje mūsų statybininkai gali uždirbti apie 6000 eurų. Mums jie tikrai nesiskundžia. Iš tikrųjų ten gana sudėtinga darbo santykių schema ir daug mokesčių turi sumokėti. Tačiau paradoksas - kodėl mūsų įmonės veža darbininkus į Skandinaviją, jeigu ten viskas taip sudėtinga, o Lietuvoje paprasčiau ir galėtų uždirbti tą patį? Matyt, vis vien turi naudos, jei veža!"