Pritrūks... česnakų

Pavyzdžiui, Rusijoje dėl koronaviruso proveržio gali pradėti trūkti česnakų. Tokią informaciją, remdamasis Sritinės ekonomikos centro instituto specialistų prognozėmis, pateikė laikraštis „Vedomosti“. Ekonomistai perspėja, kad bent jau laikinai, tačiau šis produktas gali dingti iš parduotuvių lentynų.

Laikraštis primena, kad Kinija tiekia Rusijos rinkai apie 80 proc. šalyje suvartojamų česnakų. Pasak centro vadovo Andrejaus Danilavo, praktikoje tai reiškia, kad jeigu tiekimas iš Kinijos nutrūks, prasidės česnakų deficitas.

Kiek anksčiau tapo žinoma, kad mažmeninės prekybos tinklas „Magnit“ laikinai sustabdė vaisių ir daržovių iš Kinijos importą. Prekybininkai, valdantys mažų kainų parduotuves „Piatioračka“, prekybos tinklą „Perekriostok“ ir hipermarketus „Karusel“, nusprendė ieškoti kitų tiekėjų. Nepaisant to, jie pažadėjo, kad dėl tiekėjų kaitos prekių kainos keistis neturėtų.

Matant, kas vyksta gretimose šalyse, buvo pasidomėta, ar pastarųjų dienų įvykiai turės įtakos Lietuvos ekonomikai bei į mūsų šalį keliaujantiems prekių srautams.

Nerimauti nėra dėl ko

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, jog duomenų, ar pastaruoju metu pastebimas importo mažėjimas iš Kinijos, neturi.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Asta Rinkevičiūtė informavo, kad kol kas fiksuoti tik pavieniai, su virusu susiję, prekių grandinių strigimo atvejai ir pratęsiamas iš Kinijos atplaukusių prekių išmuitinimas. Daugiau informacijos, pasak jos, apie „Kinijoje sulaikytas siuntas iš konfederacijos narių kol kas nėra gauta“.

Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė patikslino, kad jų prekybos tinklui skirtos prekės iš Kinijos keliauja jūrų transportu.

„Visas procesas trunka ne mažiau kaip devynis mėnesius, todėl šiuo metu Kinijoje susidariusi situacija mums jokios įtakos negali turėti. Be to, Kinijoje pagamintoms prekėms tenka tik 7-8 proc. bendros „Maxima LT“ pramonės prekių apyvartos“, - sakė pašnekovė.

Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė nurodė, jog apie 64 proc. siuntų, siunčiamų per Lietuvos pašto sistemą, gaunama iš Kinijos ir šis rodiklis yra stabilus.

„Kalbant apie virusą, kol kas nefiksuojame mažėjimo, nes siuntos iš Kinijos keliauja iki mėnesio, todėl tą galėsime pamatyti tik po kelių savaičių. Tačiau manome, kad mažėjimas bus. Tačiau ne dėl viruso (nėra duomenų, kad virusas persiduoda per daiktus), o dėl to, kad Kinijoje uždaryti oro uostai bei skirstymo centrai, kas sukelia trikdžius logistikos grandinėje“, - galimas pokyčių priežastis įvardino V.Budrienė.

Ekonomistų prognozės optimistinės

Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuva bus viena iš mažiausiai dėl plintančio viruso nukentėjusių valstybių.

„Lietuva tiesioginės sąsajos su Kinija turi ne tiek jau ir daug. Nevyksta tiesioginiai skrydžiai, turistų atvyksta mažai, prabangos prekių užsakoma nedaug. Jei ir nukentėsime, tai tikrai nedaug“, - kalbėdamas su naujienų agentūra „Elta“ svarstė ekonomistas.

Nepaisant to, jis numatė, kad labiausiai virusas paveiks oro transporto, turizmo ir prabangos prekių segmentus, o didžiausią poveikį koronavirusas turės regioninėms Kinijos kaimynėms.

„Visų pirma virusas smogs turizmo sektoriui. Nes žmonės jau dabar baiminasi keliauti į masinio susibūrimo vietas ar keičia kelionių planus. Pajaus tai ir prabangos prekių segmentas. Ypač šiame sektoriuje dominuojančios Italija ir Prancūzija. Kinijos vartotojai jame yra ypač aktyvūs ir nemažą dalį prekių įsigyja atvykę į Europą. Jeigu jų nebeliks, tai ir pirkimų, tikėtina, nebus arba bus žymiai mažiau“, - tikino jis.

Be minėtų pramonės ir prekybos sektorių, juos patirs ir tos šalys, kurios yra priklausomos nuo Kinijos ekonomiškai - Rusija, kaimyninės ir Pietryčių Azijos valstybės.

Visgi Ž.Mauricas prognozavo, kad viruso sukelti nuostoliai, tikėtina, bus trumpalaikiai ir truks ne ilgiau kaip metus.