Dėl ypač šalto oro šių metų sausį šilumos suvartojimo dydis, jei lygintume geros kokybės ir gerai prižiūrimus su prastos būklės ir blogai prižiūrimais daugiabučiais gyvenamaisiais namais, skyrėsi net devynis kartus. Tam įtakos turėjo ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, reaguodama į iki šiol viešojoje erdvėje skleidžiamą klaidingą nuomonę ir nepasitenkinimą šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu dėl didelių mokėjimų už šilumą, pateikė informaciją, už ką atsakingos šilumos tiekimo įmonės ir už ką atsako pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, šilumos tiekimo įmonės yra atsakingos už šilumos kainos dydį ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumos tiekėjai taip pat įpareigoti kiekvienam vartotojui (butui) pateikti sąskaitas už jam priskirtą pastate suvartotos šilumos kiekio dalį, kuri nustatoma įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytą šilumos kiekį paskirsčius pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką.
Šilumos tiekimo įmones kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri taip pat kas mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, į šilumos ar karšto vandens kainą negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais (išskyrus miestus, kuriuose gyvena mažiau kaip 150 tūkst. gyventojų). Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą turi prižiūrėti gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas, kuriam už paslaugas gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos nuomone, tik tada, kai prižiūrėtojai tinkamai atliks jiems priskirtas funkcijas, bus galima nustatyti tikrąsias nepagrįstai didelio šilumos suvartojimo priežastis ir įdiegus net paprasčiausias ir nebrangias taupymo priemones (pvz., temperatūrinio grafiko optimizavimas), smarkiai sumažinti sąskaitų už šilumą dydį.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“