Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vertindamas nevyriausybininkų kritiką dėl Punios šilo kirtimų, sako, jog darbai vyko genetinio medyno, o ne draustinio teritorijoje.
1 nuotr.
„Darbai vyko genetinio medyno teritorijoje, kur 0,2 hektaro teritorijoje buvo daryti specialieji kirtimai. Po 2015 vykusių audrų, kai buvo daugybė išlaužyta pušų, dalis sveikų pušų buvo palikta. Pušys tik kas ketverius metus brandina sėklas. Šie metai būtent ir yra tie, kai jos subrandino maksimaliai sėklų, todėl teritorijoje, kur buvo labai retos pušys, priimtas sprendimas (...) pušis nupjauti ir toje vietoje atkurti visą plotą“, – LRT radijui antradienį sakė K. Mažeika.
„Draustinio teritorijoje, kuri yra už sėklinio medyno teritorijos, nė vienas medis nebuvo nukirstas. Tikrai galiu pasakyti tai, ką patvirtina tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tiek Valstybinių miškų urėdija“, – pridūrė K. Mažeika.
Baltijos aplinkos forumas teigia, jog yra gavęs oficialų raštą, kuriame pripažįstama, kad kirtimai Punios šile vyko ir jie nepažeidė ministro pavedimo kirtimus stabdyti.
„Pirmiausia mus vadina melagiais, klaidinančiais visuomenę, nors patys savo akimis matėme rietuvėse suguldytas sveikas pušis, kurių kinivarpos nepuola. O paskui pripažįsta - vis tik kirtimai vyko, bet jie vyko teisėtai – pagal visus popieriukus, o ministro pavedimo stabdyti kirtimus Punios šile jie nepažeidė“, – sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
