Europoje daugėja nukentėjusiųjų nuo nesąžiningų pardavėjų ar paslaugų teikėjų. Daugėja sukčių ar žmonės tampa jiems nepakantesni? Europos vartotojų centro (EVC) Lietuvoje duomenims, prašančių padėti išspręsti problemą kasmet daugėja ne dešimtimis, o šimtais.
Skundžiasi ir lietuviais
Pasak EVC Lietuvoje teisininkės patarėjos Jaunės Dalinkevičiūtės, praėjusiais metais lietuviai užsienio prekiautojus skundė dėl 10 litų ir dėl kelių tūkstančių litų. Ketvirtadalis skundų gauta dėl elektroninės prekybos. Daugiausiai skundų per praėjusius metus EVC Lietuvoje gauta dėl Jungtinės Karalystės, Italijos, Vokietijos, Airijos prekiautojų. ES šalių vartotojai neliko patenkinti ir lietuviais. Dėl Lietuvos pardavėjų parduotų prekių ir suteiktų paslaugų iš kitų ES šalių gauta 103 skundai. Užsieniečiai dažniausiai skundėsi dėl kelionių, viešbučių paslaugų, prekių (daugiausia - baldų) kokybės. Dėl lietuvių nepatikimumo dažniausiai skundėsi estai, latviai.
Didžiausia rizika - internetu
Perkančius internetu piktino nekokybiškos ar aprašymo neatitinkančios prekės. Neretai sumokėję pinigus pirkėjai prekių apskritai negaudavo. „Perkant prekes internetu reikia žinoti, kad pardavėjas turi svarbiausią informaciją pateikti iki sutarties pasirašymo. Turi būti nurodyta tiekėjo tapatybė, adresas, pagrindinės prekių ar paslaugų ypatybės, pirkėjo teisės, prekių ir paslaugų kaina su visais mokesčiais. Viskas turi būti aiškiai išdėstyta, negali būti, kad kaina padidėja. Jeigu pirkėjas gerai nemoka tos šalies, kurioje perka, kalbos, jam reikėtų pasitelkti pagalbą“, - aiškino teisininkė. 2013 m. Europos vartotojų centrų darbuotojams ES šalyse teko tirti skundus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, internetinius patikimumo ženklus, apgavystes internete. Dažniausiai pasitaikantys apgavysčių atvejai buvo dėl pigių elektronikos prietaisų, naudotų automobilių pirkimo internetu, nusipirktų klastočių, tariamai nemokamų mėginių. „Žmonės gundomi išbandyti kokių nors gaminių už simbolinę kainą. Prašoma pateikti kreditinės kortelės duomenis, o vėliau paaiškėja, kad vartotojai buvo įtraukti į ilgalaikį sandorį, ir pinigai už produktus nuskaičiuojami nuo jų kreditinės kortelės“, - įspėjo teisininkė.
Perkantiems prekes užsienyje nerekomenduojama besąlygiškai pasitikėti skambiais prekių ženklais ar gerais atsiliepimais apie pardavėją. Dėl patirtų nuostolių pirmiausia reikia kreiptis į pardavėją ir pateikti įrodymus, nekokybiškos prekės nuotraukas ir pirkimo čekio kopiją. Jeigu kompromiso nepavyksta pasiekti, tuomet pagalbos reikėtų ieškoti Europos vartotojus ginančiose institucijose.
Pinklės oro uostuose
„Itin daug skundų praėjusiais metais gauta dėl pažeistų lėktuvų keleivių teisių. Dažniausiai buvo skundžiami Airijos, Latvijos, Vengrijos ir Vokietijos vežėjai“, - sakė J.Dalinkevičiūtė. Kaip pavyzdį teisininkė pateikė Lietuvos piliečio konfliktą su Vokietijos oro vežėju. Lietuvis nusipirko lėktuvo bilietus skrydžiui Vilnius-Frankfurtas-Ženeva. Nuskridęs iki Frankfurto, žmogus sužinojo, kad skrydis į Ženevą atšauktas dėl blogų oro sąlygų. Vartotojui buvo pasiūlyta į Ženevą važiuoti traukiniu. Bilietą jis turėjo nusipirkti už savo pinigus. Maža to, dėl kilusios sumaišties atšaukus skrydžius, Frankfurte pasimetė bagažas. Keleiviui teko nenumatytai pirkti būtiniausius daiktus. Nukentėjęs asmuo parašė skundą vežėjo interneto svetainėje, tačiau atsakymo nesulaukė. Įsikišus EVC Lietuvoje ir Vokietijoje, vežėjas keleiviui sugrąžino pinigus už traukinio bilietą ir pusę išlaidų už įsigytus būtiniausius daiktus.
„Oro vežėjas privalo klientą apie jo teises informuoti raštu, jei skrydis atšaukiamas, atidedamas daugiau nei 2 valandoms. Informacijoje turi būti nurodyta visa keleiviams priklausanti pagalba, kompensacijos ir kontaktai, kur kreiptis, jei jų teisės buvo pažeistos. Jeigu vėluoja, dingsta ar sugadinamas bagažas, svarbu nepraleisti terminų rašytinei pretenzijai“, - patarė teisininkė.
Išsinuomojai - fotografuok
EVC Lietuvoje šiemet gavo daugiau skundų dėl automobilių nuomos keliaujant po ES šalis. Dažniausiai nesusipratimų pasitaikė turistų pamėgtoje Italijoje. Po EVC tyrimo vienam nukentėjusiajam pavyko atgauti du kartus nuskaičiuotą mokestį už papildomas automobilio nuomos paslaugas. Didelėmis išlaidomis grėsė su išsinuomotu automobiliu patirtas eismo įvykis. Atostogoms Italijoje internetu lietuvis išsinuomojo automobilį, pasirašė sutartį su paslaugų teikėju, įsigijo visą draudimą. Kreditine kortele už šias paslaugas sumokėjo 287 eurus. Pačią pirmą kelionės dieną ne dėl savo kaltės žmogus pateko į eismo įvykį. Lietuvis iškvietė policiją, apie eismo įvykį informavo paslaugos teikėją. Grąžindamas automobilį savininkui, jis įteikė visus dokumentus. Jokių pretenzijų dėl automobilio jam pateikta nebuvo, tačiau namie jo laukė staigmena. Sugrįžęs namo pastebėjo, kad iš sąskaitos nuskaičiuota 1494,54 euro už padarytą žalą. Problemą pavyko išspręsti tik įsikišus Lietuvos ir Italijos EVC darbuotojams. „Iš šios situacijos galima pasimokyti, kad ne visi paslaugų teikėjai su vartotojais elgiasi sąžiningai, kartais galbūt pasitaiko ir klaidų. Po tokių pamokų vartotojai darosi apdairesni ir nepamiršta išsaugoti automobilio nuotraukų, kitos naudingos informacijos prieš nuomą ir grąžinant automobilį, o tai labai dažnai padeda išspręsti skundą vartotojo naudai“, - sako teisininkė.
Nuostoliai dėl kalbos
Problemų pirkėjams jau kelia ir palyginti patikimais laikyti Vokietijos prekiautojai. Per praėjusius metus Vartotojų centrui pateiktų skundų skaičius dėl šioje šalyje įsigytų prekių ir suteiktų paslaugų sudarė 8 proc. Nesusipratimų kilo ir dėl šioje šalyje lietuvių pamėgto automobilių pirkimo. Vokiečių prekybininkai siūlo savo automobilius pirkėjams visoje Europoje internetu. Dažniausiai derybos su pardavėju vyksta anglų kalba arba pasitelkus internetinį vertėją. Po to, kai pasiekiamas sutarimas, pardavėjas parengia sutartį vokiečių kalba. Parengta sutartis gali skirtis nuo anksčiau žodžiu aptarto susitarimo. „Perkant automobilius didžiausia problema yra ta, kad vartotojas pasirašo sutartį, kuri būna išdėstyta jam nežinoma kalba. Pardavėjas neva paaiškina, bet ne visada taip būna. Pirkėjui sakoma, kad jokių defektų nėra, o sutartyje parašyta, kad vartotojas buvo informuotas, jog defektų vis dėlto yra. Pasirašius tokią sutartį būna sunku įrodyti, kad vartotojas nebuvo įspėtas. Kita problema yra ta, kad dėl kalbos ar teisinių aplinkybių neišmanymo vartotojas įsitikinęs, jog perka automobilį iš pardavėjo, o sutartyje nurodoma, kad prekę įsigijo iš privataus asmens. Atsiradus problemų dėl sutartyje nenumatytų garantijų ar broko galimybių išsiaiškinti taikiai mažiau, gali tekti bylinėtis, - perspėja EVS Lietuvoje teisininkė J.Dalinkevičiūtė.
Lietuvių skundų dėl pardavėjų ir paslaugų teikėjų ES šalyse statistika (2013 m.)
Dėl Jungtinės Karalystės - 50
Dėl Italijos - 25
Dėl Airijos - 22
Dėl Latvijos - 21
Dėl Lenkijos - 14
Dėl Estijos - 11
Dėl kitų šalių (kartu paėmus) - 209
Šaltinis: Europos vartotojų centras Lietuvoje
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
