Kavinių ir barų savininkai nebetiki tuščiais valdančiųjų pažadais

Gerai žmonių savijautai būtinas bendravimas

Akcijoje nusprendęs dalyvauti Romualdas Dacius, baro „Būsi trečias" savininkas, neslėpė, kad nesitiki, jog valdantieji sureaguos, bet ir tylėti vyras nebegalėjo.

„Jie ten viršuje gyvena kažkokiame savo pasaulyje ir nusprendžia taip, kaip jiems reikia, bet aš pasigendu tuose sprendimuose logikos, - piktinosi verslininkas. - Turiu didžiules erdves, kuriose galima saugiai susodinti žmones, tačiau priimti jų negaliu. Tuo pat metu prekybos centrai sėkmingai dirba, nors ten prie kasų, tiek įprastų, tiek savitarnos, nuolatinės grūstys. Bet sprendimus priimantys to „nepastebi".

Skeptiškai vyras vertino ir leidimą dirbti išsinešimui.

„Atskirais atvejais tai gal ir gerai, bet mūsų - darbas dėl darbo. Į barus žmonės ateidavo, nes jiems reikėdavo pasibuvimo kartu, bendravimo. Dabar visa tai iš jų yra atimta. Liūdna, nes man tai yra ne pinigų užsidirbimo priemonė, o mėgstamas darbas. Man patinka bendrauti su žmonėmis, jiems patinka bendrauti su manimi. Dirbu šioje sferoje nuo 1971 metų ir dirbsiu kol galėsiu. Kai nebegalėsiu, prašysiu sūnaus, kuris po truputį perima verslą, kad mane bent atvežtų čia pabūti. Jei, aišku, mums pavyks išgyventi," - sakė jis.

Problemą, pasak baro savininko, gilina tai, kad jis yra pasiėmęs paskolą ir išsipirkęs patalpas kuriose veikia baras.

„Tie, kurie nuomojasi, gali apsisukti ir išeiti, o mes - ne. Pavasarį buvo sunku, vasarą jau galvojome, kad atsigriebsime, o tuomet vėl ėmė ir visus uždarė. Apie apyvartą dabar net kalbėti nesinori, o paskolą reikia grąžinti. Tik, deja, niekas mums nepadeda. Kreipėmės su sūnumi į „Invegą". Prašėme net ne paramos, o paskolos, už kurią galiu garantuoti savo turtu, tačiau sulaukėme neigiamo atsakymo. Užtat netrukus televizija džiugiai pranešė, kad kitai, savo turto neturinčiai įmonei, skirta 10 mln. eurų paskola. Gerai, kad bent kažkam padeda, tik man neaišku, kaip valdžia tuos pinigus atgaus, jeigu įmonė bankrutuos? Ar čia tokia ta valdiška parama - vieniems viskas, kitiems - nieko?", - retoriškai teiravosi R.Dacius.

Visgi pokalbį jis užbaigė optimistiškai, užsimindamas, kad kai baras vėl galės veikti, lankytojų laukia maloni staigmena...

Smulkusis verslas yra žlugdomas

Sostinėje veikiančio „Local pub" vadovas Vidmantas Čičelis „pasidžiaugė", kad žadėtos paramos nesulaukia jau trys su puse mėnesio.

„Čia yra mūsų šeimos verslas, tad, maža to, kad ne tik patiriame nuostolius, bet dar ir jokių pajamų negauname, o gyventi kažkaip reikia. Ir skubiai reikia galvoti, ką daryti su įsigytais bei gendančiais produktais", - pasakojo įmonės vadovas.

Paklausus apie prekybą išsinešimui, jis patikslino, jog tai - visiškai atskira sritis.

„Skubiai nusprendusios taip dirbti per pirmąjį karantiną kavinės netruko įsitikinti, kad ne viskas taip paprasta. Ten yra sava specifika, kurią reikia išmanyti arba būtent į tai orientuotis. Juk jeigu gaunamas užsakymas 6 eurams, tai du pasiima išvežiotojai, vienas keliauja mokesčiams ir tik trys lieka kavinei. Už šituos pinigus reikia ir produktų įsigyti, ir patalpas išlaikyti, ir dar atlyginimus išmokėti", - paprastą matematiką išdėstė jaunas vyras.

Nors, pasak jo, dabartinės valdžios sprendimams įtakos turėjo ankstesniųjų palikimas, viskuo kaltinti buvusiųjų jau nebegalima.

„Ypatingai uoliai bandančius dirbti ir kažkaip išgyventi verslininkus stebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Taip, jie vadovaujasi ankstesnės valdžios priimtais įstatymais, tačiau veikia jau prie dabartinių. Per gruodį ir sausį, spėju, baudų buvo surinkta daugiau negu per visus praėjusius metus. Toks jausmas, kad ten dirbantys nesuvokia, kaip smulkiam verslui dabar yra sunku ir dar labiau jį smaugia. O valdžia, nors turėtų „prižiūrėtojus" drausminti, tai toleruoja, - dar vienu „džiugiu" dalyku pasidalino V.Čičelis. - Bandome kalbėtis su Seimu, kad būtina keisti Aurelijaus Verygos patvirtintą alkoholio reklamos draudimo įstatymą, bet rezultatų dar nėra. Visame pasaulyje aiškiai suformuluota, kada ir kaip tokia reklama leidžiama ir tik nurodytos išimtys, kuomet ji draudžiama. O pas mus viskas yra priešingai - viskas, išskyrus porą išimčių, draudžiama. Ir savaip įstatymą interpretuojančios kontrolės tarnybos tuo naudojasi. Sakyčiau, toks jų siautėjimas yra net blogiau, negu negauta parama".

Bent jau atkreipsime dėmesį

Tautvydui Bitinui, vienintelės Lietuvoje „Kačių" kavinės bei barų „Girta Bitė" ir „Midaus baras" direktoriui, daugiausia rūpesčių kelia būtent pirmoji įstaiga.

„Galiu visiems pažadėti, kad kačiukai tikrai nebus nuskriausti, bet dabar ir jiems, ir mums yra labai sunku. Laimei, turime 40 tūkst. sekėjų, kurie labai padeda, nes kačiukams ir maisto reikia, ir kraiko. Šiandieninėmis sąlygomis, kai negalime dirbti, o pagalba vėluoja, be tokių geros valios žmonių gal ir neišsilaikytume", - atviravo T.Bitinas.

Nuvylė jį ir valdžios požiūris į smulkų verslą.

„Ankstesnė valdžia, kuriai vadovavo buvęs policininkas, į verslą žiūrėjo kaip į kažką nešvaraus. Nepaisant to, paramą pavasarį gavome ir tai tikrai padėjo. Iš dabartinės valdžios laukėme draugiškesnio požiūrio į verslą. Ir sulaukėm, tik, deja, draugiškesnio stambiesiems, o mes, smulkieji, buvome palikti likimo valiai, - pasakojo verslininkas. - Skaudu, kai laiku, tvarkingai moki mokesčius, skiri savo laiką, rizikuoji asmeniniu turtu, sukuri beveik 20 darbo vietų, kuri pridėtinę vertę, o patekus į bėdą priimantys sprendimus tave pamiršta. O juk smulkusis verslas ne tik mokesčius moka, bet ir kuria šalyje teigiamą psichologinę atmosferą. Mes čia - kaip viena didelė šeima, tad darbe „užsikrėtę" gera nuotaika, vėliau žmonės ją parsineša namo ir taip šios teigiamos emocijos sklinda toliau. Na bent jau sklido, kol dirbome".

Nedžiugino kavinių vadovo ir jau pavasarį kritikuota („Vakaro žinios" apie tai rašė - aut. past.) „Invegos" sistema.

„Pabandžius ją pildyti netrukus supranti, kad tam reikia aukštesnio negu vartotojo lygio specialisto, kad viskas būtų teisingai surašyta. Tai dar labiau apsunkina paramos gavimą. Nejau nebuvo galima padaryti sistemos paprastesnės?"- ne vienam kilusį klausimą uždavė T.Bitinas.

Skeptiškai jis vertino ir galimybes, kad po akcijos kavinėms bus leista dirbti.

„Abejoju, ar viskas priklauso nuo valdžios, nes reikia reaguoti ir į skaičius, bet jau dabar akivaizdu, kad su gasdinimais, draudimais ir ribojimais buvo persistengta. Tad gal ir geriau, kad, bent kol kas, negalime dirbti, nes tuomet prasidėtų kitos problemos, - svarstė kavinių vadovas. - Leidus dirbti patalpų savininkai galėtų reikalauti 100 proc. nuomos mokesčio, o klientų mes, tikėtina, nesulauktume, nes žmonės tiek prigąsdinti, kad ir toliau į lindėtų namuose ir niekur neitų".

Tokių problemų, pasak jo, nebūtų buvę, jeigu valdžia būtų įsiklausiusi į verslininkų siūlymus.

„Buvo pasiūlyta „vienas vakaras - viena kavinė" koncepcija. Tai reikštų, kad žmogus vieną vakarą lankysis tik vienoje kavinėje ir taip, galimo užsikrėtimo atveju, būtų atsekamas infekcijos šaltinis. Pagelbėti turėjo ir speciali programėlė, kurią parsisiuntęs žmogus būtų „užsiregistravęs" į kavinę. Gal ne pačios smagiausios procedūros, tačiau ir mes būtume dirbę, ir žmonėms galėtų lankytis. Deja, mūsų pasiūlymai buvo atmesti, nes valdantiesiems, tikėtina, paprasčiau sėdėti ir nieko nedaryti, - pasakojo T.Bitinas. - Tiksliau, jie „daro" - daug kalba, tačiau niekaip neįvardina tikslių terminų. Būtų aiškiai pasakyta - karantinas nuo tada iki tada, ir visiems būtų lengviau. Žinotume, kada vėl dirbsime, planuotume laiką, išlaidas, gal kažkur kitur padirbėtume. O dabar, maža to, kad sunku finansiškai, dar psichologiškai gniuždo tas nuolatinis gyvenimas laukime".

Dabartinė situacija, pasak T.Bitino, aiškiai parodė, kad finansiškai ir psichologiškai lengvai pažeidžiamas smulkus verslas Lietuvos valdžiai nerūpi, todėl jis apie nuosavą verslą svajojančiam jaunumui rekomenduotų svajonių realizacijai pasiieškoti kitos šalies.