respublika.lt

Kaip pavogti visą stadioną visas tekstasnuotraukos (40)

2020 kovo mėn. 01 d. 13:27:35
Tomas GRAINYS

Į „Respubliką“ kreipėsi buvęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška, sutikęs papasakoti tikrąją, o ne oficialiąją, istoriją, kaip milžiniškas, beveik 8,5 hektaro užimantis sklypas miesto centre, kuriame anksčiau stovėjo garsus „Žalgirio“ stadionas, iš valstybės perėjo į UAB „Hanner“ rankas. Pasak A.Juškos, dėl šios istorijos jis prarado darbą - „paliečiau pernelyg didelius interesus ir manimi atsikratė“.

×
nuotr. 13 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas.

 

„Žalgirio“ stadionas ilgai ėjo iš rankų į rankas. Iš pradžių jį įsigijo Ūkio bankas, o šiam bankrutavus, stadionas kartu su sklypu atiteko Šiaulių bankui. Jau tada aplink šį sklypą prasidėjo abejotino teisėtumo verslininkų manevrai.

„Pas mane „Žalgirio arenos“ atstovas daug kartų vaikščiojo dėl to sklypo pertvarkymo, - prisimena A.Juška. - Ta „Žalgirio arenos“ įmonė priklausė Šiaulių bankui. Jie mane nuolat skubindavo. Tik atneša dokumentus ir skambina, kad kuo greičiau padarytume. Jie norėjo kai kurias sklypų dalis atjungti, o kai kurias - prijungti: tie, kurie tinkami statybom, prijungti, o tie, kurie netinkami, atiduot valstybei. Jau privatizuotus sklypus. Teisės aktai visiškai nenumato galimybės, kad parduotus sklypus valstybė galėtų atsiimti. Kiek suprantu, bankas privatizuotus sklypus galėjo parduoti iš karto už gerą kainą - kuo mažesni sklypai centre miesto, tuo juos lengviau parduoti. Tačiau nepardavė, nes būtų reikėję pinigus grąžinti Ūkio banko kreditoriams. Apjungus sklypus, juos pertvarkius, išvis nebeliko teisės objekto, kurį perėmė Šiaulių bankas, o atsirado iš esmės naujas objektas, turintis kitą kadastro numerį.

Man kilo abejonių, kreipiausi į NŽT vadovybę, konkrečiai į direktorės pavaduotoją Marių Bują. Tuo metu NŽT direktorė Daiva Gineikaitė buvo išvykus. Jie sakė - spręsim, kai grįš direktorė. Galiausiai D.Gineikaitė grįžo iš komandiruotės ir pasakė - čia verslas, netrukdyk, tai suderinta. Nors M.Buja iškart pasakė - negerai, čia kažkoks kliedesys. Sklido kalbos, kad toks susitarimas ,,kainavo“ 20 tūkst. eurų.“

Tuo istorija nesibaigė. Aplink „Žalgirio“ stadioną pradėjo rėžti sparną „Hannerio“ grupės įmonė - UAB „Promola“. „Pas mane dažnai ateidavo „Promolos“ direktorius Tomas Pauliukonis, - pasakojo A.Juška. - Jis domėdavosi, kaip vyksta sujungimai. Nes jie norėjo nupirkti produktą, kur viskas jau būtų paruošta ir jiems nebereikėtų vargti ir rizikuoti savo investicijomis. „Promola“ primygtinai norėjo, kad nuomos sutartis liktų ta pati, kaip ir su Šiaulių banku, tik įrašant kitą nuomininką. Aš dėl to „Žalgirio“ stadiono nebenorėjau rizikuoti ir išėjau atostogų. O po dviejų dienų mane pavaduojanti Žaneta Sabockienė pasirašė tai, ko norėjo „Promola“. „Promola“ ir Šiaulių bankas su savo „Žalgirio arenos“ įmone tampė NŽT už virvučių kaip norėjo. Nes tokios sutarties pasirašyti nebuvo galima. Dėl kelių priežasčių. Dėl naudojimo būdo pakeitimo ir dėl pačio objekto. Nes ankstesnėje nuomos sutartyje vienas objektas, o čia jau kitas. Kitas sklypas su kitu kadastro numeriu.

Aš, grįžęs iš atostogų, ir pamatęs, kas vyksta, nusprendžiau atlikti žemės sklypo patikrinimą ir nustatyti, ar visas sklypas naudojamas ir ar rengiamasi jį toliau naudoti. Nustačiau, kad dalis sklypo nenaudojama ir nesirengiama jos naudoti ir planavau nuomos sutartį dalyje nutraukti - arba šalių susitarimu, arba teismo keliu. Žinoma, manimi atsikratė. Mano planus užblokavo ir man teko išeit iš darbo. Man pakišo suklastotus dokumentus, o paskui apkaltino, kad aš pats juos suklastojau.“

A.Juška smulkiai išaiškino schemą, kuria naudojosi ir tebesinaudoja NT vystytojai. „Formaliai perkami statiniai, bet iš tikro mokama už žemės nuomos teisę. Vilniuje tai yra masinis reiškinys. Aš jums galiu parodyti dešimtis ir šimtus pavyzdžių, kai perkami griuvėsiai nugriovimui, bet realiai perkama žemės nuoma. Tie statiniai tėra tik priedanga, todėl kad teisiškai taip sureguliuota, kad perki statinius ir gauni nuomos teisę. Juridiškai perki tik statinius, o nuomos teisė iš paskos tau atkeliauja už dyką. Visur taip daroma. Tikroji vertė skaičiuojama labai paprastai - pagal tai, kiek pelno galima uždirbti.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis viešai pareiškė, kad jis nesiruošia statyt ten stadiono, nors toks įpareigojimas nuomos sutartyje buvo įrašytas. Jie dar net nenusipirkę buvo, o A.Avulio atstovas sėdėjo pas mane kabinete ir klausė, - klausyk, mes nusipirksim tuos statinius, o kai nusigriausim, ar tu iš mūsų neatimsi žemės sklypo? Aš sakiau, - nežinau, dabar tokios praktikos nėra, bet ateityje gali būti visaip. Nes iš tikrųjų iki tol nebuvo tokios praktikos - atiminėti žemės sklypus, kai nusigriauna ten buvusius statinius. Bet paskui tokia praktika atsirado. Jie užuodė, kad gali keistis, ir sako, - gal geriau pusę nugriaut, ten gauti leidimą statybom, statytis, o tada kitą pusę nusigriaut? Taip viskas ir vyko. Tą patį darė su „Respublikos“ viešbučiu Visvaldas Matijošaitis - irgi pusę nusigriovė. Nes kai visai nusigriausi, gali NŽT ateit ir pasakyt: neturi statinio, atiduok žemę. Tokiu atveju įspėjama, kad tu nenaudoji žemės pagal paskirtį, praeina du mėnesiai ir iš tavęs atimamas sklypas. Aišku, viskas persimeta į teismus. Bet čia ir yra fokusas - vienus įspėja, o kitų neįspėja. Iš vienų atima, o iš kitų neatima. Iki manęs nebuvo atiminėjama, po manęs pradėjo atiminėti.

Nuomos sutartis sudaroma, jeigu turi valstybiniame žemės sklype statinį. Turi statinį - turi teisę išsinuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Realiai - už centus. Bet net ir čia gudraujama. Kai aš dariau „Žalgirio“ stadiono sklypo patikrinimą, nustačiau, kad kai kurių Registro dokumentuose nurodytų statinių ten iš tiesų nėra, tas puikiai matyti nuotraukose.

Pagal tokią schemą statė visi. Vilniuje taip užstatyta apie 70 proc. valstybinės žemės. NT verteivos jokių problemų neturėjo iki 2015 m. vidurio, kai aš pradėjau tą vajų. Tik per didelius interesus paliečiau ir man pakišo tuos suklastotus popierius. Reikėjo pradėt nuo mažesnių, o aš pradėjau nuo pačių didžiausių. Bet ir man išėjus, tokia praktika liko, NŽT tai pradėjo masiškai taikyti. Tik vieniems - taikyti, o kitiems - netaikyti. Aš kreipiausi į STT, klausdamas, kodėl vieniems taip, o kitiems kitaip. Jie man atsakė, kad čia yra NŽT diskrecija. T.y. NŽT nori - žemės nuomos sutartį nutraukia, nori - nenutraukia. Nors taip neturėtų būti - įstatymų privalu laikytis visada, o ne tik tada, kada to nori. Tokioje NŽT paliktoje galimybėje pačiai apsispręsti, atimti žemės sklypą ar ne, slypi pagrindinis korumpuotų veikėjų pelno šaltinis.“

Tačiau cinizmo viršūnė, A.Juškos nuomone, buvo pasiekta tuomet, kai „Hanner“, padedama advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ nusprendė apsidrausti nuo principingų ir „nesupratingų“ valdininkų atakų, tam pasitelkusi valstybės institucijas ir netgi teisėsaugą. „Šitas teisminis spektaklis buvo kruopščiai surežisuotas, - sakė A.Juška. - Iš pradžių prokuratūra mums liepė nutraukti „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį. Paskui dvejus metus vilkino, kol sklype įsibėgėjo statybos. Tada tris kartus kreipėsi dėl taikos sutarties, teismas vis atmeta, statybos vyksta toliau. Kol lieka neužstatytas tik nedidelis gabalėlis. Nugriauti visko jau tikrai nėra kaip - juk statybos leidimai išduoti, tad griaunant tektų NT vystytojui kompensuot visas išlaidas. Ir tikslą „Hanner“ išsikėlė dar prieš pradedant visą šitą aferą - mes sudarysim taikos sutartį dėl viso sklypo, bet sumokėsim 20 proc. nuo to, kas neužstatyta. Ne nuo viso sklypo, bet nuo likučio. O likučio vertė paskaičiuojama nuo Registrų centro įvertinimo, kuris su rinkos kaina neturi nieko bendra. Ir tada mes liekam švarūs. Viskas teisėta. Nei NŽT, nei prokuratūra nebeturi jokių pretenzijų. Jeigu taikos sutartį sudarytų tik NŽT ir nuomotojas, procesą dar galėtų atnaujinti prokuratūra. Bet kai ir prokuratūra pasirašo - viskas, toliau nėra kur. Sutartis neskundžiama. Aukščiau tik ponas Dievas. Padėtas galutinis taškas.

Taip ir atsirado tas „Hanner“ valstybei sumokėtas milijonas „už teisę naudotis sklypu“. Šita taikos sutartis, mano žiniomis, yra precedentinė. Iki tol nebuvo tokios taikos sutarties, kur viena pusė susimoka kitai. O juk prokurorai ir NŽT galėjo, pavyzdžiui, reikalauti taikos sutartimi, kad vystytojas susimokėtų už visą sklypą. Tą 20 proc. ribą nustatė A.Avulis, o NŽT ir prokurorai tik šoko pagal jo dūdelę. Jie nerašė taikos sutarties. Ji buvo paruošta kitos pusės. NŽT niekad nerengia taikos sutarties projekto. Patikėkit, per mano rankas perėjo šimtai taikos sutarčių. Ir dar vykstant šitam teisiniam spektakliui, buvo priimami sprendimai dėl sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Žinoma, kalbai sukantis apie dešimtis ir šimtus milijonų eurų, sprendimai priimami aukštesniu lygmeniu nei prokuratūra ar NŽT. Vyriausybės pasitarime buvo pasakyta, kad čia reikėtų susitarti“.

Įsikišo net aršiausia Lietuvoje kovotoja su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė, dabar nepamačiusi didžiausios korupcijos pačiame Vilniaus centre. Iškart po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė NŽT nutraukti žemės nuomos sutartį, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė pareiškė, kad „su valstybės žemės naudojimu yra tikrai visiškas chaosas ir atsakomybės nebuvimas“ bei „ką kalbėti, kai mes norime kalbėti apie pasitikėjimą investuotojais iš užsienio“.

„Kaip atsirado tie 20 proc.? - tęsė pasakojimą A.Juška. - Aš prieš penkerius metus Seime siūliau Žemės įstatyme įrašyti nuostatą - nuomotuose žemės sklypuose naujų statinių statyba negalima. Vadinasi, turi statinį, turi ir teisę išsipirkti, bet naujų statinių statyti negali. Ir dabar ta teisė išsipirkti yra, tik niekas ja nesinaudoja. Kėliau šią idėją Seime, bet įstatymo projektas atgulė į stalčiaus dugną. Paskui, 2016 m., atėjo naujas Seimas ir vėl tas klausimas iškilo. Bet Saulius Skvernelis pasakė, kad čia nereikia nieko keist, mes pakeisim Vyriausybės nutarimą ir taip bus klausimas išspręstas. Nes taip greičiau ir paprasčiau, nei priimti naują įstatymą. Nutarime taip ir įrašė: jeigu nori statyt, turi sumokėti 20 proc. nuo žemės vertės. Nuo tos Registrų centro nustatytos vertės. Bet tada premjero patarėjai jam pasakė, kad čia mokesčiai, o mokesčius galima keisti tik įstatymu. Tada vėl viskas grįžo į Seimą. Vėl buvo rengiami projektai, svarstoma ir t.t. Nesurinko reikiamų balsų skaičiaus ir viskas pasibaigė. Nors STT nuolat visus ragino kaip nors spręsti šitą problemą. O per tą laiką buvo tiesiog grobiami valstybiniai žemės sklypai. Turiu daugybę pavyzdžių. Iš tokios žemės sklypų nuomos valstybė neturi jokios naudos, nes tie nuompinigiai yra simboliniai. Viskas pasikeistų Žemės įstatyme įrašius vieną vienintelį mano siūlytą sakinį ir uždraudus naują statybą iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose. Nori statyti? Statyk. Bet tada išsipirk sklypą iš valstybės komercine kaina“, - baigė pokalbį A.Juška.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (40)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠIMTUKAI: apžvelgiant brandos egzaminų rezultatus, akivaizdu, kad šiais metais geriausiai Kauno rajono abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą, - gauti net 28 šimtukai.
  • AUSTRIJOJE: Austrijoje per parą nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pirmą kartą šią vasarą viršijo 300.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite tradicinę Žolinės šventę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14+16 C

+16 +18C

 

+16 +18 C

 +26 +28 C

+28 +30 C

 

+26 +28 C

2-3 m/s

2-3 m/s

 

1-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1813 PLN - 4.3984
RUB - 86.5850 CHF - 1.0754
GBP - 0.9017 NOK - 10.5403

Nuorodos