Kaip gera kaina virsta bloga

Kainų komisijos tinklalapyje pateikta įstaigos Šilumos skyriaus parengta pažyma, įrodanti, kad „Vilniaus šilumos tinklų“ pateiktame projekte prašoma tvirtinti 5,23 ct/kWh bazinę šilumos kainą. Tuo tarpu „Vilniaus energijai“ komisija pernai spalį buvo patvirtinusi 5,05 ct/kWh, nuo gruodžio ji buvo sumažinta iki 4,28 ct/kWh, o praėjusią savaitę kainų komisija bendrovei dar skyrė ir 1,3 mln. eurų baudą už nepagrįstai padidintas kainas, kurias nustato ir tvirtina pati komisija.

Tačiau lyginant pernai spalį „Vilniaus energijos“ teiktą bazinės kainos projektą su „Vilniaus šilumos tinklų“ projektu didelių skirtumų tarp numatytų sąnaudų nematyti.

Tiesa, kainų komisijos Šilumos skyrius nesutinka ir su „Vilniaus šilumos tinklų“ skaičiavimais. Jo specialistai pateikė savo projektą, kur labiausiai nurėžtos sąnaudos einamiesiems remontams ir paslaugoms (vietoj prašomų 11,4 mln. eurų siūlomi 3,7 mln. eurų). „Vilniaus energija“ pernai šiam tikslui prašė 9,2 mln. eurų, bet kainų komisija patvirtino tik 3,7 mln. eurų.

„Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovė Edita Sirutienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad kainos derinimas tebevyksta, kainų komisijai siunčiama papildoma informacija, įrodymai, jog suplanuotos sąnaudos būtinos, kad įmonė tinkamai vykdytų visas funkcijas.

„Patys skausmingiausi remontų ir investicijų klausimai, - atskleidė E.Sirutienė. - Aišku, iš vartotojo pusės vertinimas kitoks - kuo kaina mažesnė, tuo geriau, bet įmonei svarbu, kad būtų užtikrinta veikla ir tinkama paslaugų kokybė. Tikimės, gal pavyks rasti optimalų variantą.“

Bendrovės specialistai ne iš piršto kainas laužė, buvo įvertintos ir šilumos tinklų nuomininkės „Vilniaus energijos“ sąnaudos, kuro kainų pokyčiai ir daugybė kitų veiksnių. Kad ir kaip skaičiuotum, reali kaina vilniečiams iš tiesų bus didesnė, nei dabar mokama.

Vilniaus miesto tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto narys Žilvinas Šilgalis įsitikinęs, kad sostinės savivaldybės, kainų komisijos ir valstybės politikų paskelbtas karas prancūzų „Veolia“ ir „Vilniaus energijai“ niekur neveda. Tačiau sudrumstus vandenį sausi iš balos lipa kiti subjektai.

„Kad ir kokia būtų sutartis su prancūzais ir „Vilniaus energija“, už kainų dydį ir išlaidų kontrolę atsakinga kainų komisija. Tai ji daugybę metų aplaidžiai tvirtindavo išlaidas, o dabar sudėtis pasikeitė ir staiga pareiškia, kad tos išlaidos buvo nepagrįstos, ir baudžia bendrovę. O kur jų pačių atsakomybė už tai, kad palaimino tas neteisingas šilumos kainas vilniečiams? O galbūt jos ir pagrįstos, nes ir „Vilniaus šilumos tinklai“ dabar panašiai skaičiuoja, - sakė Ž.Šilgalis. - Bet kokiu atveju turi būti sveikas protas ir balansas. O šiuo atveju visos bėdos verčiamos ant išeinančio nuomininko, o apie trečiųjų šalių atsakomybę iš viso niekas net neužsimena. Galų gale už viską mokėti tenka vartotojui.“

Anot politiko, kažkodėl niekam nedrąsu paklausti, kur „Vilniaus šilumos tinklai“ paslėpė iš „Vilniaus energijos“ gautus nuompinigius. Iš tų lėšų buvo numatyta kaupti rezervą tam laikotarpiui, kai šilumos tinklai vėl sugrįš į savivaldybės rankas.

„Ką veikė visi buvę šilumos tinklų vadovai, jei rezervo nėra, negi visus pinigus tiesiog „pravalgė“? O dabartinis vadovas likus savaitei iki šilumos ūkio perėmimo atbėga į savivaldybę prašyti leidimo imti 80 mln. eurų paskolą šilumos ūkio perėmimui iš „Vilniaus energijos“, nes nėra pinigų atlyginimams, nėra remontams, o juk reikės ruoštis ir naujam šildymo sezonui“, - ūkiškumo bendrovės veikloje pasigenda Ž.Šilgalis.

Anot jo, jeigu 80 mln. eurų paskola bus palaiminta, jau rudenį šilumos kainos šaus į viršų: „Aišku, niekas nenorės šilumos ūkio skandinti, ir greičiausiai ta paskola bus patvirtinta. O tada šilumos kaina neišvengiamai kils, kad ir ką dabar meluotų arba neigtų suinteresuoti veikėjai. Ir po kurio laiko ta šilumos kaina, kurią dabar vilniečiai mokėjo „Vilniaus energijai“, atrodys labai gera. Bet jau bus šaukštai po pietų.“

Kodėl „Vilniaus šilumos tinklai“ ir „Vilniaus energija“ sąnaudas einamiesiems remontams skaičiuoja vienokias, o pati kainų komisija - triskart mažesnes? Šilumos skyriaus pažymoje rašoma, kad jas skaičiuojant naudotasi 2014 m. visų I grupės šilumos tiekėjų sąnaudų vidurkiais pagal galios vienetą (šilumos gamyboje) ir sąlyginį šilumos tinklų kilometrą (šilumos perdavime). Tačiau atskirų įmonių naudojamų įrenginių ir tinklų būklė gali skirtis. Ar tikslinga tvirtinant kainą dirbtinai mažinti įrangos remontų ir atnaujinimo eilutę, nes lazda gali atsisukti kitu galu - dėl perdėto taupymo galima sulaukti ir avarijų?

Komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė vakar sakė, kad Šilumos skyriaus kovo 16-ąją parengta pažyma jau negalioja - pagal „Vilniaus šilumos tinklų“ pateiktus papildomus duomenis rengiamas naujas bazinės kainos projektas, kuriame greičiausiai keisis ir kitos kainos dedamosios. Komisijos posėdis dėl šilumos bazinės kainos vilniečiams numatytas balandžio pradžioje.



- Ar šilumos kainą įmanoma nustatyti objektyviai, be politikavimo? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidento Romaldo MORKVĖNO.

- Yra patvirtinta metodika ir pakankamai objektyvūs kriterijai bazinei šilumos kainai nustatyti. Visos įmonės tvarko buhalterinę apskaitą, yra lyginamieji rodikliai, taigi, visomis šiomis priemonėmis naudojantis ir dėliojamos kainos dedamosios. Viskas priklauso nuo to, kaip tie objektyvūs rodikliai derinami vienas su kitu arba vienas prie kito, ar sprendimai priimami atsižvelgiant į juos visus, ar labiau pasirinktinai - čia ir prasideda politikavimas.

- Šilumos tiekėjai gali ginčyti kainų komisijos sprendimus teisme?

- Jau ir teismų praktika formuojasi pagal kai kurias pozicijas, o bylų daugėja, bet ne mažėja. Statistikos, kiek bylų pavyko laimėti, netvarkome, tačiau būna atvejų, kai įmonės įrodo teisme savo reikalavimų pagrįstumą. Nors iš principo galutinis teisėjas nustatant šilumos kainą turėtų būti kainų komisija. Jeigu būtų nuolat vadovaujamasi objektyviais kriterijais ir teisės aktais, manau, būtinybės kreiptis į teismus nekiltų.

- O įmonių bylinėjimosi išlaidas kartais ne vartotojai apmoka?

- Ne, šios išlaidos neįtraukiamos į reguliuojamos veiklos sąnaudas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"