respublika.lt
 

J.Narkevičius žeria kritiką „Lietuvos geležinkeliams“ papildyta „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus komentarunuotraukos (10)

2019 gruodžio mėn. 05 d. 12:43:56
Kornelija Mykolaitytė, Elta

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, sako, kad ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo konkurso apjungimas lemia mažesnę projekto kainą ir mažesnius administravimo kaštus.

×
nuotr. 2 nuotr.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Stasio Žumbio nuotr.



Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį kritikavo sprendimą apjungti konkursą ir vykdyti jį skelbiamų derybų būdu.

Jis tikino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja pateikti ir parengti dokumentus dėl finansavimo, o dėl to nukeliami paraiškų pateikimo terminai, stringa projekto įgyvendinimas. Anot ministro, taip pat kyla rizika, kad projektas neteks ES lėšų.

Tuo metu M. Bartuška teigia, kad konkurso laimėtojo „Elecnor“ pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, palyginti su panašiais projektais kitose Europos šalyse.

„Jau konkurso pradžioje skelbėme, kad ieškome ekonomiškai naudingiausio, o ne pigiausio varianto. Antrosios vietos pasiūlyta kaina yra 323 mln. eurų, tačiau pasirinkę šį pasiūlymą, eksploatacijos metu išleistume papildomai 51 mln. eurų dėl brangesnės priežiūros ir didesnių elektros praradimų. Tad galiausiai išleistume 374 mln.“, – teigia M. Bartuška.

Pasak jo, darbus vykdant atskirais etapais, kyla grėsmė dėl nesuderinamumo, o elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas.

„Lokomotyvų vidury kelio nepakeisi iš elektrinio į dyzelinį. Taigi konkurencinį pranašumą turime tik elektrifikavę visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Tuo metu konkurso vykdymas skelbiamų derybų būdu, pasak jo, užtikrina didesnę konkurenciją ir lemia mažesnę pasiūlymų kainą.

„Šis modelis (konkurso) ne kartą naudotas ir pasitvirtino kituose „Lietuvos geležinkelių“ vykdytuose pirkimuose, kuriuose buvo sutaupytos ženklios sumos. Negana to, tokio modelio racionalumą ir veikimą ne kartą susitikimų metu patvirtino ir patys rinkos dalyviai“, – tikina M. Bartuška.

Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.

Kaip anksčiau sakė M. Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor.“

Anot M. Bartuškos, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.

„Lietuvos geležinkeliams“ - kritika iš J. Narkevičiaus

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo viešasis pirkimas parengtas neefektyviai, bet naujo pirkimo skelbimas reikš, kad projektas gali netekti ES lėšų.

„Terminas, kuris yra dabar, verčia mus dvejopai spręsti: iš vienos pusės matome, kad pirkimas atliktas, būdas parengtas neefektyviai. Iš kitos - naujo konkurso pradžia reikštų, kad neturėsime galimybės gauti ES lėšų. Audite pažymėta, kad ir dabar kyla grėsmė, jog tų lėšų „Lietuvos geležinkeliai“ gali ir negauti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Narkevičius.

Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja pateikti ir parengti dokumentus dėl finansavimo, o dėl to nukeliami paraiškų pateikimo terminai, stringa projekto įgyvendinimas.

„Terminas yra iki 2023 metų, bet pagal pataisytą suderinimo sutartį terminas numatomas iki 2024 metų“, – pridūrė ministras.

Tiesa, jis neatsakė, ar pritars konkurso laimėtojo „Elecnor“ ir partnerių bei „Lietuvos geležinkelių“ sutarčiai.

Ministro teigimu, auditas dar nėra baigtas, tačiau atsakymus tikimasi gauti kitą savaitę.

„Siekiame gauti visus reikiamus atsakymus, įsitikinti, kad viešieji pirkimai buvo vykdomi sklandžiai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų ir kitų įstatymų normų. Per kitą savaitę tikimės gauti visus atsakymus ir tada tikimės priimti sprendimą“, – tikino susisiekimo ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ projekto įgyvendimui įsigijo įvairių konsultacijų ir ekspertinių paslaugų, kurių kaina viršijo 300 tūkst. eurų, nors tai galėjo atlikti patys.

„Perkamas paslaugas galėjo atlikti „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai savo jėgomis, nes perkamos paslaugos atitinka jų kvalifikaciją ir kompetenciją“, – teigė J. Narkevičius.

Ministras taip pat tikino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per 9 šių metų mėnesius panaudojo vos 2 mln. eurų valstybės investicijos programos lėšų.

„2019 metais valstybės investicijų projektų sąraše visiems „Lietuvos geležinkelių“ projektams buvo skirta 38,3 mln. eurų, iš kurių per 9 mėnesius panaudota 2 mln. eurų“, – sakė J. Narkevičius.

„Dėl nepanaudojimo Susisiekimo ministerija kreipėsi ir atidavė 14 mln. eurų Finansų ministerijai. Iš likusių 24 mln. eurų (tikimasi, – ELTA), kad „Lietuvos geležinkeliai“ panaudos 7,7 mln. eurų šiais metais“, – tikino ministras.

Jis taip pat pastebėjo, kad Vilniaus mazgo geležinkelio elektrifikavimas jau galėjo būti įgyvendintas, tačiau procedūros pradėtos iš naujo, kai buvo nuspręsta konkursą apjungti.

Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.

Kaip anksčiau sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor.“

Anot M. Bartuškos, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.

J.Narkevičius: nepritariame atskiros įmonės sukūrimui „Rail Baltica“ valdyti

Lietuva nepritaria atskiros įmonės sukūrimui valdyti europinės vėžės geležinkelio liniją „Rail Baltica“, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Transporto infrastruktūra yra strategiškai svarbus valstybės turtas, todėl nepritariame atskiro juridinio asmens sukūrimui strateginės reikšmės „Rail Baltica“ infrastruktūrai valdyti. „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, kaip ir kitą šalies geležinkelių infrastruktūrą, turi valdyti vienintelis šalies viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak jo, siekdama ekonominio saugumo valstybė negali prarasti savarankiškumo priimant sprendimus, susijusius su infrastruktūros tinklais ir jų plėtra.

Kaip nurodo ministerija, šis klausimas bus aptariamas penktadienį Rygoje vyksiančiame Baltijos šalių premjerų susitikime, kuriame taip pat dalyvaus transporto ministrai, TEN-T Baltijos–Šiaurės jūros koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann ir Europos Komisijos generalinis direktorius mobilumui ir transportui Henrikas Hololei.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar sužinoję, kad neužmirštuolė yra konservatorės M.Navickienės prekės ženklas naudosite šį simbolį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kai kvietėte greitąją pagalbą, ar ji atvyko greitai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 C

0 C

 

 0  C

+1 C

1 +2 C

 

+1 +2 C

1-4 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1005 PLN - 4.2731
RUB - 68.9032 CHF - 1.0703
GBP - 0.8460 NOK - 10.0758