Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ prieš kelias dienas paskelbė pradedanti savo dukterinių bendrovių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Ignitis gamyba“ akcijų supirkimą. Oficialus siūlymas supirkti dukterinių bendrovių akcijas buvo pateiktas penktadienį, balandžio 3 d. Laikotarpis, kurio metu bus galima parduoti akcijas, tęsis tik 20 dienų - iki balandžio 22 d. Karantino metu.
Kitaip sakant, iniciatyva, kuria iš smulkiųjų įmonės akcininkų norima supirkti akcijas, pradėta tuo metu, kai šalyje galioja karantinas ir bus baigta karantino dar neatšaukus. Žino tai ir „Ignitis grupė“, nurodžiusi, jog „jeigu smulkieji akcininkai susidurtų su sunkumais parduodant savo akcijas, būtų vertinama galimybė pratęsti oficialaus siūlymo terminą“. Tai yra, galimybė vertinama, tačiau be jokių aiškių garantijų, kad terminas tikrai bus pratęstas.
Smulkieji akcininkai perleisti savo valdomas akcijas viliojami ir pažadais apie menamą geresnį rytojų. Pasak „Ignitis grupės“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno, oficialaus siūlymo metu akcijas parduosiantiems bus suteikta papildomų naudų. Visi smulkieji ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai raginami aktyviai naudotis siūloma galimybe. D.Maikštėno teigimu, dabar pardavę akcijas akcininkai „turės galimybę gauti dividendų dydžio priedą“. Be to, žadama, kad šiems akcininkams vėliau bus suteikta išskirtinė galimybė... vėl tapti „Ignitis grupės“ akcininkais.
„ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų supirkimo procesas vyksta kaip planuota, bendradarbiaujant su smulkiųjų akcininkų atstovais. Procesą prižiūri atsakingos institucijos, laikomasi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų bei terminų. Jame nuo pat pradžių dalyvavo bendrovių smulkiųjų akcininkų atstovai, su kuriais buvo pasirašytas susitarimas. Procese dalyvauja priežiūros institucija - Lietuvos bankas, kuriam buvo pateiktas oficialių siūlymų cirkuliaras. Lietuvos bankas jį patvirtino kovo 30 d. Tik po to buvo pateiktas oficialus siūlymas supirkti akcijas“, - skelbia Finansų ministerija.O štai Seimo nariui Artūrui Skardžiui, tikrai įsigilinusiam į šalies energetikos reikalus, ne viskas atrodo labai gražu. Jo teigimu, „Ignitis grupės“ veiksmus galima vertinti tik kaip bandymą ne visai sąžiningai pasinaudoti šalyje paskelbtu karantinu.
„Įmonės, kurių akcijas planuojama supirkti, dirba pelningai. Tai reiškia, kad jos turėtų išmokėti dividendus. Tie akcininkai, kurie investavo į valstybės monopolizuotą energetikos sritį, tikėjosi, jog jų investicijos ne tik bus saugios, bet ir duos pelno. Dabar šie smulkiųjų akcininkų lūkesčiai gali ir nepasiteisinti, nes didieji, siūlydami įvairių tariamų „bonusų“, juos spaudžia akcijas parduoti.
Situacija panaši, kaip ir siūlant greitąjį kreditą - imk čia ir dabar, ir tokiomis sąlygomis, kaip siūlome, nes paskui išvis gali nieko negauti. Didieji, matyt, puikiai supranta, kad dėl karantino smulkieji net neturi su kuo pasikonsultuoti, todėl ir nustatė tokius, visiškai nepatogius, akcijų supirkimo terminus“, - prielaidomis dalinosi Seimo narys.
Jos yra labai tikėtinos, nes „Ignitis grupės“ veiklos rezultatai bus tvirtinami tik balandžio 26 d., tai yra jau po to, kai baigsis akcijų supirkimo terminas.
Pašnekovas priminė, kad tai - toli gražu ne pirmas atvejis, kai energetikos sektorius tvarkomas ne visai skaidriai.
„2010 metais matėme tuometinio energetikos ministro Arvydo Sekmoko pritaikytą energetikos įmonių pertvarkos modelį. Jį ne tik parengė, bet ir pačioje pertvarkoje dalyvavo privačios įmonės. Sistema buvo keičiama daug kartų. Iš pradžių įmonės buvo išskaidytos, vėliau - jungiamos, taip paslepiant visus galus. Dabartinis skubotas akcijų supirkimas labai primena analogiškas schemas“, - energetikos sektoriaus pertvarkos peripetijas priminė politikas.
Jo teigimu, planuojant valstybinės įmonės akcijų supirkimą, klausimas turėtų būti svarstomas ne tik Finansų ministerijoje, kuriai įmonė yra atsakinga, bet ir Energetikos ministerijoje.
„Taip pat tokie sprendimai turėtų būti aptariami ir Seimo komitetuose. Turėtų, tačiau, kažkodėl taip nevyksta. „Ignitis grupė“, panašiai kaip „Lietuvos geležinkeliai“, yra tarsi valstybė valstybėje. Ji tvarkosi savo nuožiūra, nekreipdama dėmesio nei į vykdomąją valdžią, nei į parlamentinę kontrolę. Tokių dalykų teisinėje valstybėje neturėtų būti. Visi, su valstybei svarbiomis sritimis susiję, sprendimai turi būti atsakingi, pamatuoti ir vieši, o ne inspiruoti vienos ar kitos interesų grupės“, - vykdomą akcijų supirkimą apibendrino A.Skardžius.