Įtartinai kreivas šviesoforų reikalas

Šviesoforų sistemą Vilniuje įrengė ir kurį laiką prižiūrėjo įmonė „Urbico“. Tačiau 2013 m. pabaigoje buvo paskelbta apie jos nemokumą. Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, kaip sistemos turėtojai, buvo leista pačiai priimti sprendimą, kas šviesoforus prižiūrės.

„Susisiekimo paslaugos“, vadovaujama direktoriaus Ginto Bliuvo, 2013 m. gruodį paskelbė Vilniaus miesto automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos eksploatavimo paslaugų viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Tokį pirkimo būdą jie pasirinko argumentuodami, kad tai labai svarbi sistema ir paslaugas reikia labai greitai nupirkti, kad miesto šviesoforai neliktų neprižiūrimi.

Perkančioji organizacija apklausė UAB „Maniga“, UAB „Eismo valdymo sistemos“ ir UAB „Valdymo automatika“. Teigiama, kad buvo ir kitų įmonių, kurios pačios kreipėsi į „Susisiekimo paslaugas“ ir pageidavo dalyvauti derybose, bet jų pasiūlymus priimti buvo atsisakyta.

Galiausiai UAB „Eismo valdymo sistemos“ ir UAB „Valdymo automatika“ savo pasiūlymų nepateikė ir „Maniga“ 2014 m. sausį gavo sutartį pusmečiui. Kaip nurodoma Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos portale, sutarties įvykdymo data - 2014 m. liepos 8 d., suma - 1 669 800 litų (apie 483 607 eurų).

Laikas bėgo, o įmonė „Susisiekimo paslaugos“, sąmoningai ar dėl kažkokių kitų priežasčių, neskubėjo skelbti naujo viešojo pirkimo. Jis buvo paskelbtas tik liepos antroje pusėje ir vėl - neskelbiamos derybos. Modelis buvo toks pats, kaip ir prieš pusmetį - kviečiamos tos pačios įmonės. Kaip ir ankstesnį kartą, dvi pakviestos įmonės pasiūlymų nepateikė, o „Maniga“ vėl laimėjo sutartį darbams iki 2015 m. vasario 11 d. Suma 1 693 998,31 litų (apie 490 616 eurų).

Rezultatas: per vienus metus - du identiški pirkimai, beveik tos pačios sumos, trys ketinančios dalyvauti bendrovės, dvi nepateikia pasiūlymo, darbą ir pinigėlius gauna UAB „Maniga“.

Vis tenka skubėti

Neskelbiamas derybas savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ rengia vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris skelbia, kad „prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti“. Tačiau aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Tačiau priėmusi sprendimą, kad rengs neskelbiamas derybas, perkančioji organizacija nedelsiant raštu turi pateikti VPT motyvuotą pagrindimą dėl pirkimo būdo parinkimo.

Tad pirkimui, surengtam 2014 m. pradžioje, šį Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį „dėl ypatingos skubos“ lyg ir galima būtų pritaikyti, tačiau dėl antrojo pirkimo kyla abejonių - ar tikrai tai, kad viešasis pirkimas būtų surengtas laiku, o ne skubos tvarka, nepriklausė nuo perkančiosios organizacijos?

Istorija tęsiasi?

Šiuo metu savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ vėl vykdo Vilniaus šviesoforų automatizuotų sistemų priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą, apie jį paskelbta 2014 m. gruodį, paraiškas galima buvo pateikti iki sausio 20 d. Šį kartą paslaugas planuojama pirkti ilgesniam laikui - 36 mėnesiams, tad ir sumos bus gerokai didesnės - apie 3,12 mln. eurų (beveik 10,8 mln. litų) visam sutarties laikotarpiui.

Tik problema - yra manančių, kad pirkimo sąlygos paruoštos tai pačiai bendrovei „Maniga“. Mat kvalifikaciniuose reikalavimuose numatyta, kad įmonė turi turėti tam tikrą patirtį prižiūrint šviesoforus ir švieslentes. Tačiau faktas tas, kad Lietuvoje nėra nė vienos kitos įmonės, kuri turėtų tokią patirtį, kaip „Maniga“, nes kiti miestai yra mažesni, atitinkamai ir jų šviesoforus prižiūrinčių įmonių patirtis yra mažesnė. Kitaip sakant, tai reikalavimas, kuris „Manigai“ vėl užtikrina darbų sutartį. Pastaroji įmonė šią patirtį sukaupė būtent tada, kai galiojo laikinosios sutartys.

Negana to, teigiama, kad nuo pat pirkimo paskelbimo perkančioji organizacija „Susisiekimo paslaugos“ stengiasi atriboti kitus potencialius paslaugos tiekėjus, nepateikdama joms visos informacijos. Pavyzdžiui, paskelbta, kiek sankryžų reikės prižiūrėti, tačiau nepateikiamas įrangos sąrašas, argumentuojant, kad visos sankryžos vienodos. Dalyviai rašo pretenzijas, reikalauja „Susisiekimo paslaugų“ pateikti pilną įrangos sąrašą, atskleisti visas sąlygas.

Kažkodėl vengia kalbėti

Viešuosius pirkimus vis laiminčios ir šviesoforų sistemas sostinėje prižiūrinčios UAB „Maniga“ direktorius Marius Kašėta „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad įmonė dalyvauja šiuo metu vykstančiame viešajame pirkime. Neneigė ir to, kad yra Lietuvoje ir kitų įmonių, galinčių šį darbą atlikti. Kodėl jos nepateikia reikalingų dokumentų, jis teigė negalintis pasakyti.

„Kodėl mes pasirenkami, gali pasakyti perkančioji organizacija. Gal mūsų kaina geriausia - aš nežinau“, - sakė M.Kašėta.

Panašia veikla užsiimančios UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ vadovai su „Vakaro žiniomis“ kalbėtis apie įmonės „Susisiekimo paslaugos“ rengiamus viešuosius pirkimus atsisakė - UAB „Gatas“ vadovės Ingridos Kondrotienės teigimu, „nuspręsta nieko nekomentuoti“.

UAB „Eismo valdymo sistemos“ vadovas Tomas Smulka, jo teigimu, „saugant įmonės teisėtus interesus, kol vyksta pirkimo procedūros“, atsisakė pasakyti, ar jo vadovaujama įmonė dalyvauja šiuo metu vykstančiame viešajame pirkime.

Tačiau jis patvirtino, kad bendrovė pernai du kartus ketino dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose, tačiau abiem atvejais galiausiai nepateikė dokumentų. „Sakykim taip: pradinis sumanymas buvo, tačiau vėliau mūsų verslo interesai buvo kiti“, - sakė jis.

Iškreiptų šviesoforų karalystėje

„Panašu, kad buvo tiesiog imituojama viešųjų pirkimų procedūra, iš anksto sutarus, kas tą viešąjį pirkimą turi laimėti“, - „Vakaro žinioms“ teigė buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Seimo narys Povilas Urbšys, išgirdęs apie du identiškus viešuosius pirkimus.

Tokį įtarimą P.Urbšiui sukėlė faktai, kad pirkimai buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu ir kad du iš trijų pakviestų dalyvių pasiūlymų nepateikė - arba nematė prasmės, nes įtarė, kad iš anksto yra sutarta, kas pirkimą laimės, arba gavo savo dalį už dalyvavimą viešojo pirkimo imitavime.

„Mano praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai buvo atskleista panaši neskaidri viešųjų pirkimų sistema savivaldybėje, - sakė P.Urbšys. - Iš šalies atrodo, kad vyksta viešojo pirkimo procedūra, kurioje dalyvauja kelios verslo įmonės, bet iš tikrųjų yra iš anksto sutarta, kas laimės, o kitos dalyvauja tik dėl procedūros imitavimo. Tiesa, tie, kurie dalyvaudavo imituojant viešąjį pirkimą, kitame viešajame pirkime pasikeisdavo vietomis. Taip visi pelnydavosi iš mokesčių mokėtojų pinigų“.

P.Urbšio turimais duomenimis, ekonominio pakilimo metais susitarime dalyvaujančiai ir palankų sprendimą priėmusiai pusei tekdavo 12 proc., sunkmečiu - 6 proc. sandorio sumos. Dabar, jo manymu, vadinamojo otkato suma svyruoja tarp 6 ir 12 proc.

Įtarimų Seimo nariui kelia ir tam tikros patirties reikalavimas techninėse sąlygose, žinant, kad tokią patirtį turi tik viena įmonė.

„Tokį reikalavimą galiu suprasti, jei kalbama apie labai specifines paslaugas, kurias kokybiškai gali teikti tik labai ribotas įmonių skaičius, pavyzdžiui, kai reikalas susijęs su nacionalinio saugumo objektais, - sako P.Urbšys. - Abejoju, kad šviesoforų priežiūrą galima prilyginti nacionalinio saugumo reikalui. Jeigu taip daroma, galima teigti, kad gyvename ne kreivų veidrodžių, bet iškreiptų šviesoforų karalystėje“.

Pastebėti tokius, švelniai tariant, keistus viešuosius pirkimus, P.Urbšio įsitikinimu, turėtų VPT, kuri paprastai teisinasi, kad neturi resursų viską sužiūrėti. Kadangi išoriškai visos procedūros atrodo teisėtos, o specialiosios tarnybos informacijos apie išankstinius korupcinius sandėrius negavo, nieko nesiima ir jos. Tad efektyvios sistemos sustabdyti panašius sandėrius Lietuvoje nėra. Belieka vienintelis dalykas - viešumas.

„Jei tam tikrose srityse atsiranda vienintelės nepakartojamos įmonės, kurios ima dominuoti kaip viešųjų pirkimų laimėtojos, paprastai tai būna susiję su politine korupcija, nes pas mus politika jau seniai tapo verslu. Kai taip atsitiko, sustabdyti korupciją viešuosiuose pirkimuose, galima sakyti, tapo „misija neįmanoma“, - sako P.Urbšys.

Dar ne pabaiga

„Vakaro žinios“ apie čia minimus viešuosius pirkimus ir jų skaidrumą teiravosi tiek Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“.

VPT Rizikos valdymo ir statistikos skyriaus vedėja Asta Sadauskaitė informavo, kad pernai vykęs antrasis pirkimas, gavus pretenziją, buvo perduotas VPT Kontrolės skyriaus vertinimui, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos pirkimo rezultatams, nebuvo nustatyta.

Dėl šiuo metu vykstančio atviro viešojo konkurso taip pat yra gauta pretenzija, tačiau VPT dar nenusprendė, ar tikrins pirkimą.

Atsakymų, kaip savo veiksmus aiškina savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, vakar taip ir nepavyko sulaukti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

„Susisiekimo paslaugų" komentaras

Kitą dieną, kai publikacija buvo paskelbta, Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Inga Simanonytė pateikė komentarą SĮ „Susisiekimo paslaugos" vardu.


Esą Vilniaus miesto eismo valdymo sistema buvo prižiūrima tiekėjų konsorciumo, laimėjusio viešąjį pirkimą. Priežiūros paslaugos turėjo būti teikiamos 10 metų, tačiau dėl vieno iš tiekėjų konsorciumo partnerių bankroto, buvo pranešta, kad šis konsorciumo partneris neturės galimybių vykdyti sutartį. SĮ "Susisiekimo paslaugos" kreipėsi į kitus konsorciumo partnerius, kad šie tęstų sutarties vykdymą, tačiau pastarieji tai daryti atsisakė.  Kadangi eismo valdymo sistema turi būti prižiūrima nuolatos ir be pertrūkio, įmonė buvo priversta organizuoti pirkimus skubos tvarka trumpalaikiam paslaugų teikimui, kol bus įvykdytas pagrindinis ilgalaikis pirkimas. Nedelsiant buvo pradėti rengti ilgalaikio pirkimo dokumentai. Dėl šio  pirkimo sudėtingumo, dokumentų rengimas ir derinimas užtruko, todėl buvo atliktas pakartotinis trumpalaikis pirkimas.

"Šiuo metu paskelbtas ir vyksta tarptautinis atviras pirkimas. Šiame pirkime gali dalyvauti visi norintys paslaugų tiekėjai. Tiekėjams yra pateikta visa informacija, kuri reikalinga pateikti pasiūlymus. Tuo tarpu kvalifikaciniai reikalavimai yra keliami siekiant užtikrinti kokybišką paslaugos teikimą, nes teikiamos paslaugos yra susijusios ne tik su Vilniaus miesto gyventojų sugaištamu laiku, bet ir su žmonių gyvybėmis bei eismo saugumu", - rašoma I.Simanonytės atsiųstame atsakyme.