Įtartiną Seimo projektą narstys STT

Komitete patyrė fiasko

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nedidele balsų persvara pritarė siūlymams kitąmet akcizą alui ir vynui didinti 111 proc., o degtinei - 5 proc. Tačiau kartu priimtas sprendimas STT paprašyti antikorupcinio pataisų vertinimo. O štai Seimo Ekonomikos komitetas projektą išbrokavo.

„Komitetas nepritarė siūlymui padidinti akcizus tiek alui, tiek stipresniems gėrimams. Aš balsavau už padidinimą. Tačiau mane palaikė tik du Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. O balsavusieji prieš vardijo daug argumentų - kad nepadaryta analizė, kad tai nieko neišspręs ir t.t. Tačiau man atrodo, kad projektas yra reikalingas. Nemanau, kad dėl alaus pabrangimo kažkas dėžėmis alų vešis iš Lenkijos ar Latvijos“, - dėstė Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Jei pataisoms būtų pritarta, didesni akcizai alui būtų tik Airijoje, Švedijoje ir Suomijoje, o kaimyninėse šalyse jie būtų gerokai mažesni. Manoma, kad tai dar labiau paskatins žmones važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją ar Latviją. Juo labiau kad iš kitų šalių be apribojimų bus galima atsivežto 110 litrų alaus ir 90 litrų vyno. Pataisų kritikai mano, kad suklestės užsienietiško alkoholio perpardavinėjimo rinka.

Tik pridarys bėdų

Ekonomikos komiteto narys Artūras Skardžius kolegas ragino balsuoti prieš pataisas.

„Siūliau joms nepritarti, nes priimant labai svarbų mokestinį įstatymą turėjo būti parengtas ir pateiktas Parlamentui matematinis modelis, prognozavimas, kokį poveikį tai turės Lietuvos pramonei, gaminančiai alų bei vyną, ar bus pasiektas tikslas, ar akcizas bei PVM neiškeliaus į Lenkiją bei Latviją, kur lengvasis alkoholis bus žymiai pigesnis. Aš manau, kad ir tikslas sumažinti alkoholio vartojimą nebūtų pasiektas, ir pramonė sužlugdyta, ir dar paremtume Lenkijos bei Latvijos biudžetus. Naujiems parlamentarams gal jokių skaičiavimų ir nereikia, tačiau patirties parlamentiniame darbe turintiems tai kelia siaubą. Labai jau tai panašu į „naktinę reformą“. Negalima priimti tokių neapgalvotų sprendimų, negalima sužlugdyti alaus pramonės, kuri, girdėjau signalų, grasina trauktis į Latviją. Be to, taip bus skatinamas stipraus alkoholio vartojimas“, - įspėjo A.Skardžius.

Įžvelgia lobizmą

Parlamentaras sako, kad kai kas naudos iš pataisų turėtų.

„Manau, rankomis trina degtindariai, visokių „marmalų“ gamintojai ir kontrabandininkai. Kaip minėjau, bus paskatinta šešėlinė ekonomika, sužlugdytas savas verslas, o vyrai kaip gėrė, taip ir gers, nes bus galima vienu kartu atsivežti po 110 litrų alaus iš užsienio. Atsiveš ir sau, ir perparduoti. Jei važiuos keturiese, galės vos ne pusę tonos alaus atsivežti. Tai kaip tik bus skatinimas labiau vartoti alkoholį, nes kiekvienas žinos, kad kažkur rūsyje yra atsargos. Kai nėra alaus, krepšinį žiūri be jo, o kai turės atsargų, tikrai atsineš porą butelių. Ir daugiau išlaidų turės sveikatos apsauga, nes žmonės ir gers daugiau, ir pereis prie visokių „marmalų“, - įsitikinęs A.Skardžius.

Suvešės kontrabanda

Skaičiuojama, kad tiesiogiai alaus pramonėje dirba apie 3 tūkst. žmonių, dar apie 13 tūkst. dirba su alaus pramone glaudžiai susijusiose srityse, tokiose kaip miežių auginimas, pardavimas ir t.t. Akcizų alui didinimas labai smarkiai smogtų alaus sostine tituluojamai Utenai.

„Tikrai ne nuo alaus ar vyno branginimą reikia pradėti, nes žmonės pereis prie stipresnio alkoholio. Ne paslaptis, kad Utena sugeba išlikti regiono lyderė dėl stiprios pramonės ir visų pirma dėl alaus pramonės. Ne paslaptis, kad alaus pramonės dėka pas mus didelis užimtumas, turime aukščiausiose lygose futbolo, krepšinio komandas ir t.t. Mūsų verslininkai šneka, kad jei bus padidinti akcizai, vien Utenoje bus atleista apie 30 darbuotojų. O jau kai darbo vietos panaikinamos, tai sunku tikėtis, kad jos bus atkurtos, jei vėliau akcizai ir bus sumažinti. Mes gyvename arčiau žmonių ir žinome, kad kas geria - gers ir toliau. Tik suvešės kontrabanda, „samagono“ gamyba. Jei jau nori kovoti su alkoholio vartojimu, tegul kariauja su priežastimis, o ne su pasekmėmis“, - kalbėjo Utenos rajono meras Alvydas Katinas.

Apsipirkinės svetur

Akcizų alkoholiui padidinimas ypač skaudžiai turėtų kirsti ir pasienio regionų verslui, pavyzdžiui, parduotuvėms, kurios turės užsidaryti, nes žmonės apsipirkinės anapus sienos.

„Jau ir dabar beveik visi važiuoja apsipirkti į Lenkiją, net keista, kaip dar išsilaiko tos kelios pas mus esančios parduotuvės. Jei alkoholis pabrangs, tai net ir jį žmonės pirks Lenkijoje. Jau dabar žmonės vyksta ten tai pavieniui, tai organizuotai. Šeštadienį buvome Augustave, tai ten pilna lietuvių, mat viskas pigiau, išskyrus alkoholį“, - sakė Kalvarijos seniūnės pavaduotoja Dalė Kajokienė.


Saulius GALADAUSKAS, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas:

Pagal siūlomas Alkoholio įstatymo pataisas lietuviško alaus akcizas jau pirmaisiais kėlimo metais prilygtų daniškam, o 2020 metais alaus akcizas Lietuvoje būtų daugiau nei dvigubai didesnis nei Danijoje; jis būtų keturis kartus didesnis nei Lenkijoje ir Latvijoje ir 23 kartus didesnis nei Vokietijoje. Toks įstatymas labai palankus spiritinių gėrimų gamintojams ir importuotojams ir pražūtingas Lietuvos aludariams. Pražūtinga tai būtų ir ekonomikai bei žemės ūkiui - spiritas (pagrindinė stipriųjų gėrimų žaliava) į Lietuva beveik visas importuojamas, o miežiai (pagrindinė alaus žaliava) beveik 100 proc. vietiniai, lietuviški, taip įdarbinami šimtai ūkininkų (sunaudojama apie 60 tūkst. tonų miežių, o tai yra apie 15 tūkst. ha pasėlių - šimtams ūkininkų tai yra pagrindinis pajamų šaltinis).

Bus labai skaudu, jeigu apsiperkantys Lenkijoje ten dar pirks ir alų, nes Lenkijoje alus bus daugiau nei perpus pigesnis, taip pat šiaurinė Lietuva alaus važiuotų į Latviją, nes ir pas juos alus būtų beveik perpus pigesnis. O dalis žmonių pereitų prie stipresnių gėrimų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“