respublika.lt

Istorinis atsakas ar istorinis pasityčiojimas?nuotraukos (6)

2020 balandžio mėn. 15 d. 13:50:38
Tomas GRAINYS

„Labai ryžtingas ir beprecedentis istorinis atsakas“ - negailėjo skambių epitetų finansų ministras Vilius Šapoka, Vyriausybės posėdyje pristatydamas 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketą priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui. Bet smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai apie šį paramos paketą turi kitokią nuomonę. „Čia net nejuokinga, čia pasityčiojimas“, - taip jį įvertino Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

×
nuotr. 5 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.




Pasak D.Matukienės, Vyriausybės pristatytame pagalbos plane prirašyta daug skaičių ir „gudrių sakinių“, tačiau įsigilinus paaiškėjo, kad to, ko labiausiai reikia smulkiajam ir vidutiniam verslui - lengvatinių, Vyriausybės garantuojamų paskolų - ten, iš esmės, nėra. Tiksliau, yra, bet tam skirta suma - mikroskopinė, palyginti su bendra 5 mlrd. paketo verte.

„Sakė, duosim 50 milijonų jums paskoloms, - piktinosi D.Matukienė. - Kadangi tų mūsų mažų įmonių yra daugiau kaip 90 tūkstančių, o jeigu dar prijungtume ir asmenis, užsiimančius individualia veikla, - nes sakė, kad jie irgi galės kreiptis, o jų yra apie 250 tūkst. - tai paskaičiavom: jeigu paskolos norės 100 tūkst. savarankiškai dirbančių ir 80 tūkst. mūsų įmonių, tai mums teks po 277 eurus. Čia net nejuokinga, tai pasityčiojimas.“

„Mes pasiūlėme, kad galėtumėme per INVEGĄ, užpildžius paprastą formą, gauti valstybės visiškai garantuojamą maždaug mėnesio apyvartos dydžio paskolą, - pasakojo D.Matukienė. - Jeigu darai iki 45 tūkst. apyvartos per metus, tai 36 mėnesiams, be jokių palūkanų gauni 5000 eurų. Jeigu apyvarta nuo 45 iki 300 tūkst. eurų, mes pasiūlėm 25 tūkst. eurų - irgi su nuliu procentų palūkanų, 36 mėnesiams. Nuo 300 tūkst. iki milijono mes pasiūlėm suteikti 80 tūkst. paskolą. Irgi trims metams, bet čia jau su 1 ar 2 procentų palūkanomis. Tokia paprasta priemonė, be jokių bankų peržiūrų ir viso kito. Tik pasirašai pasižadėjimą, kad per 36 mėnesius padengsi šitą įsiskolinimą, ir viskas.

Į šį pasiūlymą niekaip nebuvo sureaguota. O siūlėm visoms institucijoms iš eilės - Finansų ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Vyriausybei, Seimo Finansų ir biudžeto komitetui, Ekonomikos komitetui, Kaimo reikalų komitetui ir netgi Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui. Ir niekas nieko - visiška tyla.“

Būtent toks paramos verslui modelis yra pagrindinis daugelyje nuo pandemijos nukentėjusių Europos šalių. „Jeigu pažiūrėtumėt į Šveicariją, tai ši šalis, kovo 26 d. paskelbusi apie paskolų verslui suteikimą, per savaitę išdavė paskolų už 16 milijardų Šveicarijos frankų, - pasakojo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys. - Davė po 10 procentų metinės apyvartos visoms įmonėms, kurios turi teigiamą praėjusių metų balansą. O mes paskoloms numatėme 50 milijonų. Tai juokinga suma. Maža to, jeigu kalbėtume apie garantijas, kurias INVEGA pasiruošusi teikti įmonėms, tai iš numatytų 851 milijono 80 procentų šios sumos nueis garantuoti senoms bankų paskoloms. Man tas senų paskolų garantavimas yra visiškai nesuprantamas dalykas. Tai bankų, o ne verslo gelbėjimas. Nes bankai tas valstybės garantijas užsidės ant blogų paskolų. O iš tų 50 milijonų, skirtų naujoms paskoloms, verslas vis tiek privalės pateikti 20 procentų dydžio pradinį įnašą. Aš su bendraminčiais siūliau, kad valstybė naujoms paskoloms duotų 100 procentų garantiją, bet komitetas į mūsų siūlymus neatsižvelgė.“

Tačiau, anot D.Matukienės, net ir su šimtaprocentine valstybės garantija greičiausiai niekas iš esmės nepasikeis. „Nebent kažkas apsivers bankų sąmonėj ir jie paims ir pripažins valstybines garantijas kaip vertybę. Nes kol kas taip nėra. Jeigu bus 100 procentų valstybės garantija ir nereikalaus iš verslo užstatyti savo namo ir pasirašyti vekselio, tai galbūt kiek teks ir tam smulkiajam verslui. Nes dabar yra kaip? Tarkim tu nori milijono paskolos. Tau reikia 20 procentų savų lėšų, 80 procentų garantuoja INVEGA. Dar pasirašai vekselį 100 procentų sumai. Ir dar už 130 procentų sumos turi užstatyti kokį nors turtą. Tai už 1 300 000 užstatai savo namus, partnerių namus, įmonės turtą ir viską, ką tik gali. O nekilnojamasis turtas juk vertinamas 85 procentais jo rinkos vertės. Ir tik tada gauni paskolą. Ir niekas iš mūsiškių kitaip nėra gavę paskolų. Liaudiškai kalbant, bankai nusispjauna į valstybės garantijas. Daug kur skundėmės dėl šito, visokius raštus nešėm ir į Lietuvos banką, bet niekas nieko negali padaryti. Ir po šitos krizės bus kaip ir po 2008 m., kai aplink bankus susikūrė, su jais susijusių, daugybė įvairiausių įmonėlių ir atėmė iš žmonių paskutinį jų turtą“, - sakė D.Matukienė.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, Lietuvos bankų nenoras skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui buvo aiškus dar prieš pandemijos protrūkį. „Mes iš verslo girdime, kad bankai arba nenori skolinti, arba pasiūlo labai drastiškas priemones - reikalauja didžiulių užstatų, garantijų, nustato didžiules palūkanas arba, pvz., pareikalauja 50 procentų dydžio pradinio įnašo. Tokių reikalavimų verslas dažnai negali įgyvendinti. Kai kurie bankai išvis išėjo iš mažų paskolų rinkos, pasirinko dirbti tik su stambiu verslu. Bendras skolinimo rodiklis lyg ir nekrito labai smarkiai, bet jei pradedi nagrinėti pagal sritis, tai paaiškėja, kad smulkaus verslo finansavimas sumažėjo labai stipriai. Rezultatas - smarkiai išaugę įmonių tarpusavio įsiskolinimai. Turim patys sau pripažinti - bankai ateityje skolins dar mažiau. Tai neišvengiama. Tad valstybė turi siekti ne iš bankų sektoriaus išspaust kuo didesnį pelną, o padėti verslui gauti lėšų ir finansinių paslaugų. Šitas skolinimo mažėjimo tendencijas mes identifikavom dar pernai“, - pasakojo V.Ąžuolas.

V.Ąžuolas mato vienintelę išeitį - valstybė privalo tapti finansinių įstaigų dalininke. „Mes bankų negalime priversti skolinti. Taip kad neturime kito kelio - valstybė turi imtis skolinimo funkcijos ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą. Tuo keliu eina ir Lenkija, ir kitos valstybės. Lenkai išvis nusipirko vieną privatų banką. Tai vienintelė išeitis, nes tik tada, kai valstybė yra akcininkė, ji gali priversti finansų instituciją skolinti verslui.“

Pasak V.Ąžuolo, šia kryptimi jau imtasi konkrečių žingsnių. „Su Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos banku sutarėm, kad būtų tikslinga INVEGAI paimti bankinę licenciją. INVEGA taptų valstybiniu banku. Tai nėra taip jau sudėtinga, nes tereikia vieno milijono eurų įstatinio kapitalo. Bet mes turėsim užklaust Europos komisijos (EK) - jie turės pritart, ir Europos centrinio banko (ECB) leidimo turim atsiklaust, jei valstybė tampa didesniu nei 10 procentų akcininku finansų įstaigoje.“

Kita kryptis - kredito unijos. „Kredito unijos apima ir regionus ir smulkųjį verslą. Jų skolinimo politika yra visai kita, kadangi kreditų unijų nariai yra ir skolintojai ir paskolų gavėjai. Jie daugiau siekia ne pelno, o žiūri, kaip pagelbėt savo nariams. Valstybė kredito unijų sistemai kapitalui didinti yra paskolinusi pinigų. Tai mes komitete nutarėm, kad turim kreiptis į ECB ir EK, kad valstybė ne paskolą kredito unijoms duotų, o taptų jų dalininke, akcininke. Taip būtų sustiprinta kredito unijų sistema“, - sakė V.Ąžuolas.

Tačiau kol valdžios vyrai braižo šviesius ateities planus, Lietuvos bedarbių gretas kasdien papildo daugiau nei tūkstantis žmonių. Ir tas skaičius nuolat auga. Absoliuti jų dauguma ateina iš smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV). SVV Lietuvoje sukuria 73 proc. BVP, įdarbina 75 proc. darbingo amžiaus žmonių ir sumoka daugiau nei 70 procentų mokesčių. D.Matukienė tikina, kad kol kas jie jokios Vyriausybės paramos nepajautė - niekam dėl pandemijos protrūkio dar neišmokėtas nė vienas euras.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VYKSTA: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį vyksta į Estiją, kur Taline dalyvaus trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime.
  • ATŠAUKTAS: atšaukiamas birželio pabaigoje Birštone turėjęs vykti Baltijos gitarų festivalis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vis dar dirbate iš namų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +10 C

+8 +9 C

 

+9 +11 C

 +18 +19 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1136 PLN - 4.4495
RUB - 78.4416 CHF - 1.0720
GBP - 0.9009 NOK - 10.7880

Nuorodos