Gyvendami vartojimo amžiuje pastebime, kad mus supantys daiktai kažkodėl tarnauja mums trumpiau, nei jie tarnaudavo mūsų tėvams ar seneliams. Kad ir batai, be kurių nė vienas nekeltume kojos iš namų, jų kokybė bėgant dešimtmečiams smarkiai pasikeitė, tik ne į gera, - tikina 44 metus Vilniuje batsiuve dirbanti Lena Kudrišova.
Geriau - lietas padas
Pasirodo, ne visada kaina parodo batų kokybę, ne visada pigi avalynė - bloga. Kaip išsirinkti kokybiškus batus? Pasak batsiuvės L.Kudrišovos, šiais laikais tai padaryti iš tiesų sudėtinga. „Per daugelį šio amato metų galiu pasakyti, kad anksčiau avalynė buvo gaminama geresnės kokybės, batų pagrindas buvo odinis, patys batai ant pagrindo tvirtai užtraukti. O dabar kiek pastebiu, daugumos avalynės pagrindas būna iš kartono, kojai prakaituojant kartonas trupa, padas atsiklijuoja. Užkulniai prasčiau daromi, neužtraukiami kaip reikiant. Kitaip tariant, daug kur „masovkė“ daroma ir tiek“, - sakė batsiuvė. Renkantis batus ji patarė atidžiai pažiūrėti į batų nosis, jos turi būti kietos, jei ne - vadinasi, jos padarytos iš popieriaus ar plastiko, jei vaikščiosite lietingomis dienomis, tokių batų nosys greičiau atsiklijuos.
Pašnekovės teigimu, dabar net batų oda kitokia, nei buvo anksčiau, dauguma batų šiais laikais gaminama iš vadinamosios pirštinių odos, tai yra iš plonos odos, jos apačioje paklijuojama kitokia medžiaga, kad būtų storiau. Jei oro sąlygos nepalankios, tokia oda greičiau plyšta. Daugelio avalynės padai liejami iš plastiko atliekų ir dulkių, kai toks padas gauna daug šalčio, jis sutrūkinėja. Vis dėlto tokie lieti padai kur kas geresni už minėtus kartoninius. Kokybiško pado požymis - padas lengvai lenkiasi, yra elastingas, toks greitai nesutrūkinės.
„Nemažai avalynės, rodos, būna pagaminta ir kokybiškai, tai yra bato viršus geras, tačiau tada kulnas pagamintas iš presuoto kartono, jis pagavęs drėgmės atsisluoksniuoja, taigi pas mane žmonės ateina pusę kulno pametę, prašo sutvarkyti“, - teigė L.Kudrišova. Pati batsiuvė prisipažino, kad batų prabangiose parduotuvėse nesidairo, o perka dažniausiai Gariūnų turguje, išsirinkusi paprastai 4 sezonus nešioja, tačiau renkasi ilgai ir atidžiai. Moteris juokiasi esanti ištikima lenkiškai avalynei, jos nuomone, lenkai neblogai batus pagamina.
Geležiniai užtrauktukai tinkamesni rankinėms
Dažnam yra buvę, kad nusipirkę odinius batus iš pripažintos parduotuvės jais džiaugiamės neilgai, sumokėję nemažą sumą nešiojame tik sezoną, nors norėjome mažiausiai du. L.Kudrišova aiškina, kad iškerpant batams detales reikia dviejų odų, iš vienos odos iškerpama viena pusporė, iš kitos - kita. Taigi vienas batas gali puikiai atrodyti, o kito bato viršus sutrūkinėti, taip yra todėl, kad pakliuvo nekokybiška oda. „Kitas dalykas, būna, kad odiniai batai padengiami specialia blizgia plėvele, kai koja juda einant, plėvelė pradeda trūkinėti ir štai oda sutrūkinėja. Čia jau daug nuo meistro priklauso, kaip kokybiškai batus pagamina“, - aiškino batsiuve Šeškinės mikrorajone dirbanti moteris.
Paklausta, ar gamintojai nebando gudrauti odos ir dermantino medžiaga, L.Kudrišova sako tokių atvejų per darbo praktiką tekę matyti ne vieną. Batų viršus būna odinis, o krašte prisiūtas dermantinas ir pakištas po padu. Nieko nesuprasi, kol batai nauji. Pradėjai nešioti - dermantinas pradėjo plyšti nuo pado. Tokią avalynę batsiuviams būna sudėtinga sutaisyti, kartais net neįmanoma.
Niekas nesiginčys, kad avalynė su užtrauktukais atrodo stilingai, tačiau rinkdamiesi batus atkreipkite dėmesį, iš ko pagamintas užtrauktukas. Metaliniai užtrauktukai dažniausiai pritaikyti rankinėms ir striukėms, plastmasiniai užtrauktukai - minkštesni, taigi ne taip greitai genda. L.Kudrišova tikino pastebinti, kad daugumoje batų užtrauktukai prisiūti labai arti medžiagos krašto, todėl užtrauktukai greičiau plyšta.
„Man pačiai labiausiai nepatinka avalynė, kur matyti, kad buvo susiūta oda, paskui išardyta ir vėl persiūta, tokia avalynė dėvint plyšta, taigi pasiuvimą atidžiai žiūrėkite. Kai taip plyšta, gražiai nebesusiūsi“, - kalbėjo ilgametė batsiuvė ir akcentavo žmonėms visada perkant batus išsisaugoti pirkimo čekį, kad avalynei nuvylus būtų galima kreiptis į pardavėją dėl batų pakeitimo.
Įdomu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, 2015 metais gauta 1580 asmenų kreipimųsi dėl avalynės ir drabužių. Kreipimaisi dėl avalynės pernai sudarė apie 5 proc. visų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje gautų skundų.
Vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl nekokybiškos avalynės. Nustatomi netinkamai priklijuoti padai, suplyšusi oda dėl panaudotos menkavertės odos ar netinkamai pašiaušto odos krašto, iširusios detalių sujungimo siūlės, atsiklijavusios pakulnių aptrauktos medžiagos, įvairūs odos defekta. Dėl įvairių technologijos pažeidimų avalynė traumuoja kojas, batų pamušalas dažo kojas, avalynei panaudotos netinkamos medžiagos arba netinkamai apdorotos (neapdorotos) prisiūtų padų dūrių vietos, dėl to drėgnu oru į batų vidų patenka drėgmė, netinkamai pritvirtinti basučių dirželiai ar dekoratyvinės detalės.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“