Indėliai pigūs, bet kreditai brangūs

Indėliai - nuostolingi

Šiuo metu paskolų palūkanos yra maždaug 6 kartus didesnės nei indėlių palūkanos: indėlių metinės palūkanos yra apie 0,3 proc., paskolų - apie 2 proc.

Pinigų, reikalingų išduoti naujoms paskoloms, bankams užtenka iš grįžtančių pinigų už anksčiau suteiktas paskolas, todėl jie nebesuinteresuoti gauti naujų indėlių ir juo labiau didinti jų palūkanų.

Absurdiškiausia yra tai, kad, padėjus banke terminuotąjį indėlį, o pasibaigus terminui atsiimant pinigus su palūkanomis, klientas ne išlošia, o pralošia, nes pinigų išgryninimas jam kainuos daugiau, nei gauta palūkanų.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ siūlo dėti indėlius už 0,2 proc. metinių palūkanų. Tarkim, padėjus 10 tūkst. litų, po metų klientui priklausytų 20 litų daugiau. Tačiau... Pinigų išgryninimas iš sąskaitos kainuoja 0,8 proc. laikomos sumos, arba 80 litų. Tad žmogus pasiims mažiau, nei buvo įnešęs.

Tiesa, įsigijus mokėjimo kortelę išsigryninimas kainuotų apie 0,4 proc., bet vis tiek daugiau, nei gauta palūkanų.

Atliks seifo funkciją

Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, laikai, kai žmonės galėjo tikėtis uždirbti iš terminuotųjų indėlių, jau yra seniai praėję ir nebegrįš.

„Bankams nebėra kur investuoti, nebėra likvidžių priemonių, kur galima gauti kokio nors pelno. Trumpalaikis pinigų laikymas bankams dabar atneša tik nuostolių. Trumpalaikiams indėliams bankai šiuo metu tėra tik seifas. Jei laikytumėte seife, tai irgi reikėtų turėti seifo apsaugą. Taip ir su indėliais. Artimiausiu metu kitaip ir nenumatoma“, - „Respubliką“ įtikinėjo S.Kropas.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio susidariusi situacija taip pat nestebina - yra buvę istorijoje tokių laikotarpių, kai bankai atliko tik pinigų saugotojo funkciją. Esą belieka džiaugtis, kad už pinigų saugojimą bankas dar neima mokesčio.

K.Kupšio teigimu, žmonės buvo pripratę gauti palūkanas - vadovavosi principu, kad pinigai turi uždirbti pinigus. Tačiau dabar dėl pinigų pertekliaus tam tikra prasme grįžtama į bankininkystės pradžių pradžią, kai gėrybių saugojimas kainuodavo, nes, pavyzdžiui, kokiems nors grūdams saugoti reikia saugyklas pastatyti.

„Kitas klausimas: jei palūkanos už indėlius, įvertinus infliaciją, tampa neigiamos, ar nėra laikas bankams mažinti palūkanas už kreditus? - sakė specialistas. - Bankų marža išlieka vis dar aukšta. Tačiau pingant pinigams mes turime matyti adekvatų kreditų pigimą. Tačiau bankai vis dar pelnosi iš tų pinigų, tik šį kartą jau pelnosi padidėjus maržai tarp pinigų kainos, kiek jiems tie pinigai kainuoja, ir tos kainos, už kurią jie tuos pinigus skolina“.

Investuokite prasmingai

K.Kupšio teigimu, yra daugybė alternatyvų, kur galima dėti pinigus. Viena galimybė - investuoti į nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius, auksą.

„Jei aš turėčiau atliekamų pinigų, žinau, kur investuočiau, - į savo verslo kūrimą. Aktyvesniam žmogui tai yra galimybė, - sako ekspertas. - Dar viena galimybė - tiesiog investuoti į save. Įgiję solidų išsimokslinimą Lietuvoje ar užsienyje tikrai nepralošite. Tiek vienu, tiek kitu atveju tie pinigai sugrįš - ar iš geros verslo idėjos, ar iš naudingų įgytų įgūdžių“.

Tiems, kuriems kurti verslą ar investuoti į save jau vėlu, tačiau kurie turi, tarkime, daugiau kaip  100 tūkst. eurų, K.Kupšys pataria išskaidyti tą sumą per kelias finansines institucijas. Jei atsitiktų taip, kad vienoje pinigai ir dingtų, liktų kitose. Tuo tarpu tiems, kurių santaupos gerokai mažesnės, kaip dažniausiai ir yra Lietuvoje, nėra net ko bijoti - jei žlugtų finansinė institucija, kur buvo saugomi jų pinigai, tai kompensuotų indėlių draudimas.

„Pastariesiems žmonėms aš patarčiau turėti indėlį, kaip sakoma, juodai dienai, o likusius pinigus investuoti į save - į naujus patyrimus, savo gerovę, aplinkos gražinimą, į daiktus, apie kuriuos seniai svajojo, bet vis neleido sau nusipirkti. Pagaliau investuoti į vaikų, anūkų išsimokslinimą. Yra daugybė būdų prasmingai investuoti - visiškai nebūtinai pinigai turi uždirbti pinigus. Kas tai sugalvojo? Ar ne tie patys bankininkai, kurie mėgsta į tą karuselę patys įsisukti ir dar kitus įsukti?“ - sakė K.Kupšys.

Trūksta finansinio raštingumo

Nepriklausomas finansų ekspertas Algimantas Variakojis „Respublikai“ teigė, kad, logiškai galvojant, taip ir turėtų būti - tu negali uždirbti tiesiog banke pasidėjęs pinigus. Tai buvo nenormalu. Tie patys bankai investavo žmonių pinigus į Vyriausybės obligacijas ir jie necirkuliavo ekonomikoje, todėl ir atsirado pinigų nuvertėjimas, kuris dabar verčia galvoti žmones, ką daryti. Tas darymas, eksperto manymu, - arba leisti sukauptus pinigus pragyvenimui, arba juos investuoti. Didžiausia problema, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo.

„Pinigus yra kur investuoti - Vyriausybės obligacijos, kur apie 2 proc. palūkanų, įvairios kitos finansinės institucijos, kur mokamos didesnės palūkanos. Tačiau apie tai verta galvoti tik tiems žmonėms, kurie turi sukaupę didesnes pinigų sumas, - sakė A.Variakojis. - Tie, kurie turi vos kelis ar keliolika tūkstančių, iš palūkanų vargu ar gali tikėtis pragyventi“.

A.Variakojo teigimu, be pinigų negerai, bet pinigai, kai jų turi, būna ir vargas - reikia pagalvoti, kur juos investuoti, kad jie neštų finansinę naudą. Žmonės neša pinigus ten, kur siūlomos didžiausios palūkanos, - net ir tada, kai ne kartą būna įspėti, kad tai gali būti rizikinga. Tačiau jeigu kažkur gauna didesnius procentus, sąžininga, kad jie turi prisiimti ir daugiau rizikos. Nenorintys rizikuoti gali prisipirkti, pavyzdžiui, aukso, tačiau jį vėl reikia kažkur saugoti.

„Nemanau, kad kada nors bankai vėl mokės didesnes palūkanas, - sakė ekonomistas. - Manau, palūkanos net galėtų būti tam tikras indikatorius: jeigu bankas noriai priiminėja indėlius ir dar moka dideles palūkanas, reikėtų pasidomėti, ką jis su tais pinigais daro. Arba jis turi problemų, arba jo veikla yra rizikingesnė, o tada daugiau rizikuoja ir investuojantis savo pinigus“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"