„Požiūris, kad reikėtų skatinti įmones didinti darbo užmokestį, šiek tiek kelia klausimų, nes pastaraisiais metais kaip tik matėme itin spartų darbo užmokesčio didėjimą. Net pernai, kai šalis buvo apimta pandeminės krizės, vidutinis atlyginimų kilimas siekė apie 10 proc. viešajame sektoriuje, bet ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimo tempai buvo išties nemenki“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Lietuvai reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, kad įmonės nepakankamai investuoja į mašinas, įrengimus. Technologinio atsinaujinimo lygis Lietuvoje yra santykinai mažesnis negu kitose jaunose besivejančiose Europos Sąjungos šalyse ir iš principo tokioje situacijoje daug naudingiau suveiktų nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, kai įmonėje būtų palikti pinigai ir jie nukeliautų į modernizavimo, efektyvinimo bei technologinio atsinaujinimo priemones“, – pridūrė ekonomistė.

Prezidentūrai akcentuojant, kad šis siūlymas popandeminiu laikotarpiu prisidėtų ir prie nedarbo mažėjimo, I. Genytė-Pikčienė sako, kad po pandemijos, išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygio svyravimai natūraliai išsispręs.

„Darbo vietos kuriamos priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos ir situacijos darbo rinkoje tendencijų. Kai ekonomika atsigaus, kai grįšime į normalų ritmą po karantinų ir pandemijos, tai, pakilus darbo jėgos paklausai, natūraliai išsispręs tie nedarbo lygio svyravimai, kurie yra stebimi dabar“, – sakė ekonomistė.

Komentuodama siūlymą numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, I. Genytė-Pikčienė sakė, kad reikia kompleksinio požiūrio į mokesčių sistemą.

„Matome, kad vėl yra kalbama apie tarifus, naujus tarifo lygius, bet nėra bendro požiūrio, kas bus padaryta, kad, vienas dalykas, būtų suefektyvintos išlaidų eilutės, antras dalykas, reikėtų ir į pačią mokesčių sistemą kompleksinio požiūrio, bendriau pasvarstyti, ar tikrai mums tokia komplikuota, daugiatarifė ir tikrai nepatraukli, nelakoniška mokesčių sistema yra naudinga“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ji akcentavo, kad, Lietuvai stengiantis pritraukti užsienio investuotojų ir išlaikyti vietos verslus palankioje terpėje, reikalinga paprasta ir patogi mokesčių sistema.

Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, pelno mokesčio lengvata galėtų pasinaudoti įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu.

„Mes siūlome, kad tos įmonės, kurios padidintų atlyginimus arba priimtų naujų darbuotojų, galėtų šitą prieaugį atskaityti iš sąnaudų ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris kartus ir tokiu būdu gautų mokestinę nuolaidą. Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Potencialiai visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimo fondo augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata”, – sakė S. Krėpšta.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nepritaria šiam siūlymui ir akcentuoja, kad tai lemtų didelius biudžeto pajamų netekimus.