Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. sudarys 10,9 proc. BVP, 2021 m. - 4 proc. BVP. Numatoma, kad visų valdžios sektoriaus subsektorių biudžetai 2020 m. bus deficitiniai.
1 nuotr.
Numatomas ekonomikos nuosmukis Lietuvoje įspėja apie būtinybę vykdyti ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką. Pasak Valstybės kontrolės, tikėtina, kad iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi gana stabili valdžios sektoriaus skola 2020 m. pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus.
„Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina numatyti jos mažinimo ateityje kryptį. Norime pabrėžti, kad, esant išskirtinėms aplinkybėms, pareiga vykdyti skaidrų, apdairų ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą viešųjų finansų valdymą išlieka. Taigi ir šiuo metu valdžios sektoriaus išlaidas svarbu nukreipti į tas sritis, kurios šalies ekonominei raidai suteiks didžiausią naudą tiek ateinančiais mėnesiais, tiek ilguoju laikotarpiu“, - teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.
Ataskaitoje taip pat atlikta Baltijos šalių ekonomikos skatinimo planų lyginamoji analizė, kurioje konstatuojama, kad skolos didėjimo rodikliai, atsižvelgiant į BVP smukimą ir valdžios sektoriaus deficitus, yra panašūs: šalių skolos didėja daugiau nei 10 proc. BVP, valdžios sektoriaus deficitai siekia apie 10 proc. BVP. Ekonomikos skatinimo planai sudaro apie 5-7 proc. šalių BVP.
Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimo ataskaitoje pažymima: nors 2019 m. Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, fiskaliniuose rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 8,6 proc. mažesnė, negu planuota, ir siekė 2 proc. BVP.
Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimas atliktas darant prielaidą, kad bendrasis vidaus produktas 2020 m. susitrauks 7,3 proc.
