G.Šimkus: Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs po 3 proc.

„Į 2025 m. pasaulinė ekonomika įžengė su dideliu netikrumu dėl ateities. Įtampos išlieka ir dabar bei slopina pasaulinės ekonomikos atsparumą. Užtat Lietuvos ekonomika lieka atspari – augimas pernai buvo vienas spartesnių ES, lenkėme visas kaimynes Latviją ir Estiją“, – antradienį pranešime Seimui kalbėjo G. Šimkus.

„Infliacija dėl mokestinių pakeitimų ir žaliavų kainų augimo turėtų didėti apie 3,3 proc., o ateinančiais dviem metais augimas turėtų sulėtėti iki 2,6 proc.”, – teigė G. Šimkus.

Nepaisant to, kad infliacija šiemet yra aukščiau optimalaus lygio, jos keliamas spaudimas yra sumažėjęs, sako LB valdybos pirmininkas.

„Infliaciniam spaudimui slopstant, LB valdančiojoje taryboje ėmėme nuosekliai švelninti pinigų politiką ir nuo 2024 m. birželio, pagrindinė palūkanų norma buvo mažinta jau 7 kartus ir šiuo metu sudaro 2,25 proc. Tai reiškia pingantį skolinimąsi gyventojams, verslui ir visai euro zonos ekonomikai“, – tikino G. Šimkus.

Anot jo, būsto paskolas turintys gyventojai dėl mažesnių palūkanų normų sutaupo apie 18 mln. eurų, o verslo sutaupymai siekia 15 mln. eurų.

Centrinio banko vadovas taip pat pasidžiaugė geru darbo užmokesčio augimo ir infliacijos santykiu.

„Darbo užmokestis turėtų ir toliau augti kur kas sparčiau nei kainos. Prognozuojame, kad šiemet atlygis vidutiniškai didės 9 proc. ir kitais metais turėtų pradėti švelniai leistis”, – samprotavo G. Šimkus.

Bankai veikia sėkmingai

Centrinio banko duomenimis, pernai toliau augo banko bei kreditų unijų sektoriaus paskolų, indėlių bei turto vertė.

„Lietuvos bankų sektorius lieka vienas iš pelningiausių ES. Tai didina atsparumą galimiems sukrėtimams ateityje“, – teigė LB vadovas.

Tiesa, jis pažymėjo, kad mažesnieji bankai turi prastesnius pelningumo, veiklos efektyvumo ir turto kokybės rodiklius.

Bankai Lietuvoje 2024 m. uždirbo daugiau nei 1 mlrd. eurų pelno, o 2023-2025 m. laikotarpiu jų sumokėtas solidarumo įnašas gali siekti iki 590 mln. eurų.

G. Šimkus taip pat pabrėžė, kad viena iš strateginių LB veiklos krypčių yra kapitalo rinka ir jos plėtra.

„Siekiame kaip įmanoma efektyviau įdarbinti šį dar nepakankamai išnaudotą rezervą. Šiandieninės būklės vertinimas rodo, kad judame teigiama kryptimi“, – kalbėjo centrinio banko valdybos pirmininkas.

Obligacijų rinka augo 21 proc. ir įmonės pasiskolino apie 400 mln. eurų, o tai atitinka ketvirtadalį bankų skolinimo srauto. Aktyvių investuotojų skaičius augo beveik dvigubai – 88 proc. padidėjimas, rodo LB duomenys.

„Augo tiek kapitalą rinkoje pritraukiančių įmonių skaičius, tiek obligacijų nominali vertė“, – sakė G. Šimkus.

Kriptoturto įmonės licencijų gauti neskuba

Kriptoturto rinkos dalyviai dabar turi gauti LB licencijas, kad galėtų teisėtai vykdyti veiklą. Seimas neseniai nusprendė pratęsti paraiškų licencijoms teikimo terminą iki šių metų pabaigos, tačiau įmonės susidomėjimo kol kas nerodo.

„Mes esame visiškai pasirengę užtikrinti, kad kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas būtų efektyvus ir sklandus, tačiau didelio susidomėjimo iš šios rinkos dalyvių – nematome“, – atskleidė G. Šimkus.

„Paraiškas kol kas pateikė 28 įmonės, tačiau skaičiuojame, kad dar galime sulaukti apie 40 paraiškų“, – tikisi LB vadovas.

G. Šimkus taip pat patvirtino, kad siekia didinti prieinamumą prie grynųjų pinigų visoje Lietuvoje ir padėti bankams atidaryti savo padalinius šiuo metu fiziškai neaptarnaujamose savivaldybėse, kurių šiuo metu yra 19.

„Bankai mūsų poziciją šiuo klausimu puikiai žino ir turi visas galimybes pasiekti įtikinamą rezultatą“, – teigė LB vadovas.

„Ar jau viskas padaryta? Dar ne, bet jei manęs klaustumėte, ar daug jau padaryta, atsakymas būtų tvirtas taip“, – į Seimo nario Aido Gedvilo priekaištus šiuo klausimu reagavo G. Šimkus.

Pasak LB, finansų sektorių pernai papildė 35 nauji finansų rinkos dalyviai ir dabar LB prižiūri daugiau nei 820 rinkos dalyvių.