respublika.lt

G.Šimkus: daug kas nori ir tikisi defliacijos, bet mes jos nenumatome

Publikuota: 2023 kovo 27 13:30:55, Ignas Dobrovolskas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors daug kas tikisi defliacijos, tačiau ji nėra numatoma, tvirtina Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, energijos kainų lygio kritimas nereiškia, kad mažės ir bendras kainų lygis.

 

„Daug kas nori ir tikisi defliacijos, vis tik mes jos nenumatome. Net jeigu ir energijos kainų lygis krito, tai nereiškia, kad bendras kainų lygis turėtų sumažėti, ką turėtų reikšti defliacija. Jeigu žiūrėtume, kaip vilnija išaugusių kainų poveikis per ekonomiką, tai nereiškia, kad jeigu dabar pakilo kainos (...), jos kai kuriose prekių kategorijose, tokiose kaip degalai, gana greitai atsispindi galutinio vartojimo produktuose, kituose tai užtrunka gana ilgą laiką”, – pirmadienį Lietuvos banko surengtoje konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Skaičiuojame, kad Lietuvoje importuojamų žaliavų poveikis tarpiniams produktams trunka nuo pusės metų, kainų atsispindėjimas, o į galutinius produktus dar bent pusę metų. Kitaip tariant, tai yra trunkantis ir vilnijantis procesas”, – pažymėjo jis.

Tačiau LB atstovai akcentavo, kad mėnesinis kainų sumažėjimas yra galimas.

ELTA primena, kad po Lietuvos ekonomikai sudėtingos 2022 m. pabaigos ir 2023 m. pradžios šalies ūkis antrąjį pusmetį turėtų augti sparčiau. Infliacija ir toliau mažės, tačiau dar ne iki siekiamo 2 proc. lygio. Vis dėlto šiemet darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o vartotojų perkamoji galia pradės didėti, praneša LB.

LB tikina, kad infliacija mažėja nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pasiekto piko ir tam didžiausią įtaką turi energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, kuris buvo dar prieš prasidedant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Vis dėlto centrinių bankų atidžiai stebimas grynosios infliacijos rodiklis, skaičiuojamas atmetus nepastovias energijos ir maisto kainas, euro zonoje vis dar nemažėja. Todėl Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų didinimas yra būtina priemonė prieš didelę infliaciją ir jos neigiamą poveikį ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai.

Ekonomikoje jau juntamas anksčiau priimtų pinigų politikos sprendimų poveikis – ilgainiui tai padės sugrąžinti infliaciją į siekiamą 2 proc. lygį. Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 m. ji sumažės iki 2,7 proc.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
3
F

Dienos klausimas

Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje yra sąžiningų politikų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Nuo liepos 1d. parduotuvėse nebeliks nemokamų plonų plastikinių maišelių. Ar turėsite nepatogumų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +21 C

+10 +17 C

 

+9 +16 C

+21 +27 C

+21 +23 C

 

+20 +22 C

0-6 m/s

0-7 m/s

 

0-5 m/s