4 nuotr.Ar galime išlaikyti šviesiausius Lietuvos protus natūraliai judančiame pasaulyje, o gal verta baigti moralizuoti dėl emigracijos ir palaikyti talentingus išvykstančiuosius? Pastangos juos sudominti retkarčiais grįžti ir perteikti savo patirtį, nenutraukti ryšių su tėvyne, o tapti tam tikrais mokytojais, „Didžiaisias broliais” – tokia globalių lietuvių tinklo vizija šiandien atrodo efektyvesnė ir prasmingesnė. Apie Lietuvos konkurencingumą, emigrantų potencialo išnaudojimą ir šalies ateitį pasaulyje gruodžio 27-ąją Prezidentūroje diskutavo „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatas, Kalifornijos universiteto profesorius Algirdas Avižienis, „Swedbank Lietuva“ prezidentas Antanas Danys, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas Kristian Mortensen, Pasaulio banko analitikė Lina Tolvaišaitė iš Vašingtono ir kontoros “Raidla Lejins&Norcous vykdantysis partneris dr. Irmantas Norkus. Diskusijoje „Globalios Lietuvos norų sąrašas: kaip jungti Lietuvą su pasauliu aukštos kvalifikacijos diasporos tinklo pagalba?“, kurią moderavo JP Morgan bankininkas Darius Daubaras, pristatytos idėjos, galinčios padėti išlaikyti išvykusiųjų ryšį su Lietuva ir perimti jų patirtį.
„Svarbu išnaudoti užsienyje dirbančių mokslininkų potencialą. Susieti šiuos žmones su Lietuva galime parodydami jiems, kaip juos vertiname, rengdami bendrus simpoziumus, skatindami doktorantų projektus su užsienyje dirbančiais moksliniais vadovais, konsultantais“, – sakė prof. A.Avižienis.
Londone dirbantis bankininkas ir „Globalios Lietuvos lyderių” (GLL) patarėjas Darius Daubaras pabrėžė, kad demokratinėje Lietuvoje protų cirkuliacijos ir laisvo judėjimo nesustabdysi, tačiau tai galima tinkamai panaudoti valstybės ateities sėkmei ir konkurencingumui didinti. „Sukūrę bendrą platformą, jungiančią aukštos kvalifikacijos lietuvių diasporą verslo, meno, mokslo srityse, pritraukdami talentingus užsienyje gyvenančius žmones ne fizižkai, bet pasinaudodami jų ekspertine patirtimi, ryšiais ir idėjomis, padėtume Lietuvos verslui ir viešajam sektoriui sparčiau eiti į priekį”, – mano D.Daubaras.
Diskusijos dalyviai ir „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai pristatė „norų sąrašą” – užsienyje gyvenančius lietuvius, turinčius tarptautinės patirties versle, įtraukti į Lietuvos įmonių valdybas, kviesti juos dalyvauti tobulinant korporacijų valdymą Lietuvoje, aktyviau plėtoti mentorystės programas per augančias įmones ir mokslininkus, pristatant tarptautinę patirtį įgijusių asmenybių sėkmės istorijas. Išsakytas poreikis išnaudoti jaunus Lietuvos aukštųjų technologijų specialistus, kurie padėtų kurti naujovių testavimui palankią aplinką ir pritraukti tokias solidžias pasaulines įmones, kaip „Google”.
VšĮ „Versli Lietuva” vadovas Paulius Lukauskas įsitikinęs, kad globali Lietuva jau veikia, tai jau nebėra nauja praktika. „Verslą ir investicijas skatinančios institucijos ir įmonės aktyviai naudojasi užsienio lietuvių ryšiais, žiniomis ir paslaugomis. Svarbu parodyti sėkmės istorijas ir tobulinti instrumentą, kaip užsienio lietuvių tinklą geriau panaudoti priraukiant investicijas, skatinant eksportą ir kitaip didinant Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.”
Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad mentorystės programos tiek versle, tiek moksle yra puiki priemonė, padedanti jauniems žmonėms tikslingiau pasirinkti profesiją ir planuoti sėkmingą karjerą. Todėl svarbu padėti jauniems talentams pasirinkti geriausiai tinkantį Lietuvos ar užsienio universitetą bei drąsiau investuoti į grįžtančių mokslininkų darbo sąlygas. „Tokie pavyzdžiai, kaip itin aukštas pareigas užimantys jauni žmonės bankų, valstybės institucijų, verslo įmonių valdyme liudija, kad galimybės Lietuvoje yra tikrai didelės, o kai kuriais atvejais netgi didesnės nei Vakarų rinkose. Šalyje vis labiau atsiveria erdvė jauniems žmonėms su kompetencija. Tad verta investuoti į sąlygų grįžtantiems mokslininkams sukūrimą, kaip pasielgė, pavyzdžiui, Taivanio vyriausybė, pasiekusi, kad talentingi doktorantai grįžtų. Sėkmės istorijų turime nemažai, bet jų reikia dar daugiau“, – įsitikinęs dr. I.Norkus.
Tuo tarpu BICG prezidentas K.Mortensen ragino nedelsti priimant strateginius sprendimus ir lygiuotis ne tik į kaimynines valstybes. „Gerų idėjų įgyvendinimui laikas visuomet yra tinkamas. Keldami sau ambicingus tikslus pasiektume daugiau. Ar tikrai turime konkuruoti su Latvija? Gal su Singapūru? Skatinti talentų pritraukimą iš užsienio galima siūlant jiems galimybes dalyvauti įmonių valdyme, pavyzdžiui, stebėtojų tarybose. Tai ypač aktualu didelėse valstybinėse įmonėse“, –teigė diskusijos svečias.
Diskusijoje akcentuota, kad stiprios ir konkurencingos Lietuvos valstybės ateičiai nemažiau svarbu visiškai eliminuoti korupciją ir užtikrinti pagarbą žmogui. „Žmonės turi būti vertinami. Statomi slėniai ir laisvos ekonominės zonos bus tuščios, jei talentingi žmonės jaus, kad jie yra nereikalingi“, – pabrėžė diskusijos svečias, GLL patarėjas, verslininkas Vladas Lašas.
