 |
Geriausi statybininkai dirba sau
Edita SIAVRIS
Užimtumo tarnyba patvirtino profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Labai trūksta plytų mūrininkų, pastolių statytojų, tinkuotojų, suvirintojų ir panašių profesijų. Taigi Lietuvos statybų rinka vis labiau pildosi užsienio darbuotojais.
5 nuotr.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvą dirbti ir jo profesija yra įtraukta į trūkstamų darbuotojų sąrašą. Tokiu atveju viza ar leidimas gyventi išduodamas paprastesne tvarka.
Rinkos poreikis didesnis
Specializuotas Vilniaus statybininkų rengimo centras (VSRC) ruošia specialistus statybos įmonėms. Čia žmonės mokosi apdailininko, santechniko, elektriko ir daug kitų specialybių. VSRC l.e.p. direktorė Daina Kiršanskienė „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog centras kasmet išleidžia po kelis šimtus specialistų, tačiau tai vis tiek nepatenkina rinkos poreikio.
„Kita bėda - tarp jaunuolių statybos srities specialybės nėra populiarios, be to, mažėja tų, kurie ateina iš bendrojo ugdymo mokyklų, čia demografijos problema. Priėmimas mažėja, ypač šįmet sumažėjo, net 10 proc. Mokosi suaugę žmonės, kurie dažniausiai turi savo verslus arba dirba su verslo liudijimais. Tokie žmonės į įmones neina. Taigi įmonės ir nepajaučia specialistų įsiliejimo. Bet tie žmonės vis tiek dirba Lietuvoje, bet dirba sau. Patys geriausi dirba sau ir uždirba per mėnesį į rankas 1500 eurų ir daugiau“, - teigė ji.
Tiesa, pasak centro vadovės, atlikus baigusių specialistų apklausą, tik 10 proc. jų išvažiuoja dirbti į užsienį.
Pernai į Vilniaus statybininkų rengimo centrą, profesinio mokymo programą, atėjo 430 studentų. Tačiau, D.Kiršanskienės teigimu, iki 30 proc. studentų nubyra, daugiausia tai suaugę tęstinio mokymo studentai.
„Dalis jų ateina nežinia dėl ko, nes nebaigia. Tas man labai kelia nerimą. Kaip to išvengti, aš nežinau. Ateina šie žmonės per LAMA BPO sistemą, mes jų nematome, jie užsiregistruoja, paskui nepasirašo sutarties, o jei pasirašo, net neatvyksta. O jei atvyksta, tai mėnesį pasimoko ir išeina. Gali būti įvairios priežastys, kodėl jie taip daro. Viena - „užsiregistruosiu, nereikės mokytis, gal kaip nors gausiu diplomą“. Kai pradedame kelti reikalavimus, sako „ai, jei jūs taip, tai išeinu išvis“. Kita priežastis - lengvatos, nes kai mokaisi pirmą kartą kad ir suaugęs, gali gauti stipendiją, kitas socialines lengvatas“, - kalbėjo D.Kiršanskienė.
Minėtame centre pati populiariausia yra apdailininko programa, jos metu mokoma plytelių klijavimo, dažymo, tinkavimo, gipso kartono montavimo. Populiarūs santechniko, elektriko, staliaus mokslai. VSRC atsirado ir naujos kompiuterinio projektavimo operatoriaus studijos, nes statybų sektorius eina skaitmeninimo keliu. Kitais metais centre bus įgyvendinama fasadų šiltintojo ir pastolių montuotojo mokymo programa, aktualiausia pastatų renovacijai.
Mūsiškių kvalifikacija - aukštesnio lygio
Paklausta, kaip vertina tendencijas, jog vis daugiau statybų įmonių įdarbina užsieniečius, D.Kiršanskienė akcentavo, kad įmonėms pirmiausia naudinga atsivežti darbininkus iš Ukrainos, Baltarusijos ar kitų trečiųjų šalių. Įmonės pigesnių darbininkų ieško, kad galėtų laimėti viešuosius pirkimus kuo mažesne kaina, kitu atveju negautų užsakymų.
„Labai drastiškai išaugo algos ir mūsiškiams reikia mokėti tikrai didelius pinigus, tada užsakovas nebenori mokėti. Taigi statybų įmonės laviruoja. Tačiau, kad ir kaip būtų, mūsiškiai labiau nei užsieniečiai atitinka Europos Sąjungos kvalifikacijos lygį. Mes patys atliekame kompetencijų vertinimus, tikrai užsieniečių lygis žemesnis. Su laiku jie supranta, kokios kokybės reikia, ir prisitaiko, bet - dar toli gražu. Atvažiuoja dažniausiai nekvalifikuoti, nors ir banko darbuotojai, ir teisininkai, - pasakojo VSRC direktorė. - Kitas dalykas, dažnai darbininkai įmonėms diktuoja sąlygas, nes jų trūksta rinkoje. Jeigu nemokėsi tiek ir tiek, trenkia durimis ir išeina pas kitą. Atsiranda vis daugiau tokių, kurie išvis nenori dirbti, kaip sovietiniais laikais būdavo statybininkų, kurie sakydavo „man priklauso 10 rublių ar aš dirbu, ar ne“. Ir dabar tokių yra, įmonių atstovai sako, kad kai kurių darbo našumas tikrai žemas.“
Skaičiai
Per 2019 metų III ketvirčius Užimtumo tarnyba išdavė leidimus atvykti ir dirbti Lietuvoje 6851 užsieniečiui (trečiųjų šalių piliečiui). Per 2019 metų III ketvirčius Užimtumo tarnyba išdavė leidimų/ sprendimų 1,8 karto daugiau nei per 2018 m. III ketvirčius.
Per 2019 m. III ketvirčius užsieniečiai atvyko iš 57 šalių. Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos piliečiams 61 proc., Baltarusijos piliečiams - 20 proc., Uzbekistano ir Rusijos Federacijos piliečiams po 3 proc., Kinijos piliečiams - 2 proc.
Per 2019 m. III ketvirčius leidimų/sprendimų užsieniečiams buvo išduota:
paslaugų sektoriuje - 42 proc.;
pramonės sektoriuje - 28 proc.;
statybos sektoriuje - 24 proc.;
žemės ūkio sektoriuje - 6 proc.
Nepykite komentatoriai, bet komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Rekomenduojami straipsniai
