respublika.lt

Geležinkelių auditas su grifu slaptainuotraukos (13)

2020 gegužės mėn. 09 d. 09:14:02
Vidmantas MISEVIČIUS

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) seniai garsėja kaip savotiška „valstybė valstybėje,“ kuriai negalioja Lietuvos įstatymai. Nepaisant to, jog formaliai jie priklauso Susisiekimo ministerijai, praktikoje LG dažnai daro, ką nori. Ir kaip parodė neseniai Susisiekimo ministerijos atliktas geležinkelio elektrifikavimo paslaugų pirkimo auditas, prisidengdami konfidencialumu, LG leidžia milžiniškas ES paramos ir nacionalinio biudžeto lėšas bei nenori savo veiksmų atskleisti net ministerijai.

×
nuotr. 6 nuotr.
Lietuvos geležinkelių“ veikla ir sandoriai, kuo toliau, tuo daugiau kelia klausimų. Dainiaus Labučio nuotr.




Visuomenei svarbi informacija

Susisiekimo ministerijos „Geležinkelio elektrifikavimo projektų vidaus audito“ ataskaita buvo parengta jau balandžio 10 d., tačiau Seimą ji pasiekė tik po mėnesio - gegužės 5 d. Dar daugiau, pasak Seimo nario Artūro Skardžiaus, nors ataskaitoje pateikiama informacija atskleidžia galimą neskaidrų europinių ir biudžeto lėšų naudojimą bei teisėsaugos institucijų įvertinimo reikalaujančius LG vadovų veiksmus vykdant viešąjį pirkimą, Susisiekimo ministerija dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nusprendė ją įslaptinti.

„Tik paviešinus planus elektrifikuoti geležinkelio koridoriaus Klaipėda-Baltarusijos siena (Kena) paskutines atkarpas, netrukus trys projektai buvo apjungti į vieną, o projektavimo ir rangos darbus LG nusprendė pirkti kartu. Po tokių pokyčių reikalavimai buvo suformuoti taip, kad juos realizuoti galėjo tik labai stambus rangovas.

Nors elektrifikavimo projektu buvo susidomėjusios daugiau negu 50 įmonių, tarp jų ir Lietuvos, tačiau dėl užaukštintų kvalifikacinių reikalavimų, viršijančių europinius, rekomenduotus FIDIC, LG valdyba nieko nekeitė ir, panašu, leido konkursą laimėti „tam, kam reikėjo“, - apie daug klausimų keliančią konkurso pradžią pasakojo Seimo narys.

Pasak politiko, dėl tokių reikalavimų visos įmonės pasitraukė ir dvejus metus užsitęsusį konkursą „paskutinę minutę“ laimėjo ispanų įmonė „Elecnor SA“. Antroje vietoje liko įmonė „Cobra“. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad abi įmonės pateikė labai panašius pradinius pasiūlymus, tačiau LG pasirinko derybas toliau vesti tik su ispanų įmone „Elecnor SA“.

„Paskelbus laimėtoją, klausimų kilo dar daugiau. Auditoriai nustatė, kad konkursas buvo vykdomas „skelbiamų derybų“ būdu, kas savaime atriša rankas LG pasirenkant rangovą elgtis kaip nori. Nors derybų metu su nugalėtoja - ispanų įmonės „Elecnor SA“ naudai - buvo atlikta apie 60 buvusių konkursinių sąlygų supaprastinimų, bendra darbų kaina ne sumažėjo, o išaugo dar 40-čia milijonų eurų ir pasiekė 363 mln. eurų. Kodėl taip nutiko, auditoriams, prisidengus konfidencialumu, paaiškinta nebuvo.

„Elecnor SA“ galutinis pasiūlymas, darbų žiniaraščiai taip pat nebuvo pateikti. Auditoriams nebuvo atskleisti kitų dalyvių pasiūlymai. Auditoriai nustatė, kad perkamų darbų apimtys buvo keičiamos viešojo pirkimo eigoje, darbai įsigyti brangiau nei buvo planuota, darbų vertės nustatymas nepagrįstas jokiais detaliais skaičiavimais, LG paskelbdami laimėtoją rėmėsi ne patikrintais skaičiavimais, o įmonės nugalėtojos pasiūlytomis kainomis, jų net nesivargindami palyginti su rinkoje esančiomis. Auditoriai liko nieko nepešę, nes negalėjo įvertinti ir pasisakyti, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo paskelbtas nugalėtojas. Tikėtina, kad tikrai ne ekonominio naudingumo. Galiausiai ir pats viešojo pirkimo auditas turėjo būti atliekamas dar iki sutarties pasirašymo, o ne dabar“, - konkurso niuansus atskleidė A.Skardžius.

Laimėtoju domisi teisėsauga

Dar vienas Seimo nariui nerimą keliantis momentas buvo konkursą laimėjusios įmonės reputacija.

„Daug ką galima suprasti, bet kai šimtamilijoninį konkursą laimi įmonė, dėl kurios veiksmų Ispanijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kyla klausimas konkurso rengėjams ir vertintojams, ar trūko kompetencijos, ar taip buvo pasielgta tyčia, siekiant nuslėpti tą faktą. Prisiminus, kad LG generalinio įmonės direktoriaus pareigas eina Mantas Bartuška, buvęs „Klaipėdos naftos“ vyr. finansininku, šiai pasirašant suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartį su Bermuduose registruota įmone, o valdybos pirmininkas yra Romas Švedas - vadovavęs Dalios Grybauskaitės rinkiminei kampanijai, antras variantas atrodo labai tikėtinas“, - savo nuomonę išdėstė A.Skardžius.

Pasak jo, įvertinus minėtas aplinkybes, gali žlugti visas geležinkelių elektrifikacijos projektas.

„Jeigu ispanai pripažins „Elecnor SA“ įmone kalta, tikėtina, įsijungs ir europinės kontrolės institucijos. Lietuva tokiu atveju liks ir be ES paramos lėšų, ir be labai būtinos modernizacijos. Šiandien mes su latviais konkuruojame dėl prekių gabenimo geležinkeliais ir jūrų transportu. Elektrifikacija sumažintų pervežimo kaštus ir padidintų Lietuvos geležinkelio konkurencingumą, kas, ypač dabartinėje situacijoje, yra labai svarbu. Deja, kadangi turime reikalų su „valstybe valstybėje“, net ir likus be finansavimo, kaltų, tikėtina kaip visada, nebūtų, o trūkstama suma būtų paimta iš nacionalinio biudžeto - mokesčių mokėtojų kišenės“, - niūromis perspektyvomis dalinosi politikas.

Nors „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginis objektas, tiesiogiai susijęs su šalies nacionaliniu saugumu, Seimo narys stebėjosi teisėsaugos organų abejingumu, nagrinėjant su minėta įmone susijusius klausimus.

„Susisiekimo ministerija tik gavusi audito išvadas, turėjo nedelsiant kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Abejoju, ar tai buvo padaryta, nes prokuratūra beveik pusmetį nesugeba išnagrinėti mano ir Valerijaus Simuliko pateikto skundo. Mes dar vasario mėnesį, pateikdami krūvą įrodymų, kreipėmės į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar tikrai LG savo veikloje vadovaujasi skaidrumo principu ir laikosi galiojančių teisės aktų. Nors praėjo nemažai laiko, iš prokuratūros kas mėnesį gauname ne tyrimo ataskaitą, o tą patį raštą - tyrimas, atsižvelgiant į tai, kad dar negauti papildomi duomenys iš LG, pratęsiamas.

Dėl LG ne kartą teko kreiptis ir į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), kad LG pirkimuose nesilaiko Viešųjų pirkimų (VP) įstatymo reikalavimų. Nesuvokiama - LG VPT nurodymus laikytis VP procedūrų apskundė teismui. Susidaro įspūdis, kad LG ne tik patys yra „valstybė valstybėje“, bet ir už jų stovinčios jėgos daro viską, kad skaidrumo šioje įmonėje nebūtų“- sako A.Skardžius.

Minus 200 mln. eurų

Susisiekimo ministerija pripažino, kad dėl ilgai užsitęsusių paslaugos pirkimo procedūrų padidėjo rizika nesuspėti laiku įgyvendinti šio iš Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto. Dėl to Lietuva gali netekti apie 200 mln. eurų ES investicijų. Deja, kodėl tai nustačiusio audito ataskaita buvo įslaptinta, ministerija per dvi dienas taip ir neatsakė.

LG atstovo Tomo Digaičio komentaras:

Projektavimo ir rangos pirkimą laimėjo jungtinės veiklos partnerių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ grupė. Tai konsorciumas turintis 2,3 mlrd. EUR apyvartą ir 14 tūkst. darbuotojų, turi projektų įgyvendinimo patirtį 55 valstybėse Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Pasiūlymo kaina: 363,1 mln. EUR, kuri yra bent 20 proc. mažesnė nei kiti projektai rinkoje.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija įvertino numatomo sudaryti sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir neįžvelgė grėsmės nacionaliniam saugumui. Vieno iš projekto jungtinės veiklos partnerių pasitraukimo atveju, įgyvendinimą perima kitas partneris, kuris yra solidariai atsakingas.

Dėl projekto apjungimo, pažymime, kad viso IX(B) koridoriaus elektrifikavimo rangos darbų įsigijimas, atliekant vieną pirkimą, neskaidant jo į atskiras dalis nei pagal ruožus nei pagal darbų pobūdį, neabejotinai pasiteisino, nes pritraukė daug dalyvių, tokiu būdu užtikrinant labai didelę konkurenciją. Projekto vykdymas atskirais etapais neleistų pasiekti šio projekto tikslų ir atitinkamai gauti ES paramos. O neelektrifikavus viso koridoriaus pilnai, operatoriams būtų nepatrauklu vykdyti pervežimus elektrine trauka tik dalyje koridoriaus.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: mažiausiai 35 žmonės buvo sužeisti, kai trečiadienį chemijos įmonėje Indijos vakaruose esančioje Gudžarato valstijoje nugriaudėjo sprogimas.
  • KELIUOSE: praėjusią parą, birželio 2-ąją, eismo įvykiuose Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, sužeisti 8 žmonės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pasitikite STT veikla?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+6 +8 C

 

+5 +7 C

 +14+16 C

+16 +18 C

 

+18 +20 C

3 m/s

2-3 m/s

 

1-4 m/s

Nuorodos