Gana šerti pensijų fondus

Premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas Seimo frakcijoms teikia siūlymą dar kartą peržiūrėti privataus pensijų kaupimo sistemą ir padaryti ją socialiai teisingesnę. „Sodros“ įmokas į II pakopos fondus siūloma stabdyti jau kitąmet, o grįžti į valstybinę sistemą apsisprendusių žmonių sukauptas lėšas susigrąžinti iš privačių fondų.

Lenkija imasi nacionalizavimo

Pasaulio banko įpiršta privačių pensijų kaupimo sistema reformuojama daugelyje ją įsivedusių valstybių, nes ji nepateisina žmonių lūkesčių, be to, tampa našta viešiesiems finansams.

Vakar Seime surengtoje konferencijoje „Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“ Lenkijos socialinio draudimo institucijos prezidentas Zbignevas Derdziukas supažindino su lenkų Parlamentui pateiktais radikaliais siūlymais. Lenkijos pensijų fondų dalyvių, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 10 m., sukauptos lėšos pereina į valstybės kontrolę, taip pat valstybė atsiima daugiau kaip 120 mlrd. zlotų gyventojų sukauptų lėšų, kurias fondai buvo investavę į Vyriausybės obligacijas.

Anksčiau gyventojų privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas nacionalizavo Vengrijos valdžia.

Analogiška situacija ir Lietuvoje: valstybė privatiems pensijų fondams perveda įmokas už fondų dalyvius, o fondai gautas lėšas skolina Vyriausybei jau už procentus, pirkdami jos obligacijas.

Ydinga sistema

Dabar nutarta, kad nuo kitų metų įmokas pensijų fondams iš savo biudžeto mokės pati „Sodra“, jau turinti 10,5 mlrd. litų skolą, o už žmones, apsisprendusius prie pensijų kaupimo prisidėti ir savo lėšomis, skatinamoji įmoka bus pervedama iš valstybės biudžeto.

S.Jakeliūnas įsitikinęs, kad tokia sistema ydinga, nes diskriminuoja vyresnius ir mažiau uždirbančius žmones.

„Dėl dalyvavimo privačiuose fonduose mažėja papildoma „Sodros“ pensijos dalis, tai negalioja tik daugiau uždirbantiems ir didesnius mokesčius „Sodrai“ mokantiems asmenims, - aiškino premjero patarėjas. - Kaupimas reikalingas, tačiau toks, koks yra dabar, jis valstybei pernelyg brangiai kainuoja ir kelia socialinę bei politinę įtampą“.

Jis siūlo stabdyti „Sodros“ pervedimus pensijų fondams jau nuo kitų metų sausio, per pusmetį parengti įstatymų pakeitimus, skirti daugiau laiko gyventojams tinkamai informuoti, su kokiomis rizikomis susiję jų galimi pasirinkimai. Pavyzdžiui, niekas žmonių neinformuoja, kad išėję į pensiją ir išsipirkę iš draudimo bendrovės pensijų anuitetą, jie nėra apdrausti nuo bendrovės bankroto rizikos ir tokiu atveju viską prarastų.

Reformuota sistema galėtų startuoti nuo 2016 m., joje neliktų vadinamosios II pakopos, nes ji būtų sujungta su dabartine III pakopa, kur dalyvauti žmonės skatinami taikant mokesčių lengvatą. O tiems asmenims, kuriems dalyvauti privačiame kaupime neapsimoka, būtų sudarytos palankios sąlygos grįžti į „Sodrą“.

„Dabartinės suteiktos galimybės sustabdyti dalyvavimą privačiame kaupime aš nevadinčiau grįžimu į „Sodrą“. Koks gi čia grįžimas be pinigų! Nežinia, kas iš jų liks, kai žmogus sulauks pensijos. Turi būti sudaryta normali galimybė žmonėms grįžti į „Sodrą“ su visomis sukauptomis lėšomis, taip pat rastas būdas atkurti jiems tą pensijos dalį, kuri buvo prarasta dėl dalyvavimo II pakopoje“, - aiškino S.Jakeliūnas.

Pensijų skaičiuoklė klaidina

Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas profesorius Romas Lazutka pateikė ir konkrečius praradimų pavyzdžius: 10 metų privataus kaupimo sistemoje dalyvavęs žmogus, gaunantis 2 tūkst. litų atlyginimą, įvertinus per šį laikotarpį taikytus įmokų pensijų fondams procentus, praranda 3,88 tūkst. litų. Vadinasi, tokią sumą jam reikėtų sukaupti pensijų fonde vien tam, kad kompensuotų praradimą „Sodroje“.

Nuo pensijų reformos pradžios pensijų fonduose sukaupta šiek tiek daugiau nei 5 mlrd. litų. Pasak R.Lazutkos, kai „Sodros“ lėšomis privačiuose fonduose kaupiamos ateities pensijos, dabartinė pensininkų karta praranda potencialų pensijų padidėjimą, kuris būtų, jeigu lėšos liktų „Sodroje“.

„Dabar gyventojams siūloma apsispręsti, ar prisidėti savo lėšomis prie kaupimo, bet pateikiama skaičiuoklė, kuri turėtų padėti žmonėms pasirinkti tolesnį savo pensijos variantą, juos tiesiog klaidina, - piktinosi profesorius. - Skaičiuoklė rodo, kad papildoma pensijos dalis sumažės, pasirinkus pačiam prisidėti prie kaupimo, o kad ji sumažėja jau dėl ankstesnio žmogaus dalyvavimo kaupime, nerodo. Be to, labai palankiai pensijų fondams daroma prielaida, kad jų kapitalo grąža kažkokia bus, bet valstybinei pensijų sistemai tokios prielaidos nedaroma. O juk augant atlyginimams ir dėl infliacijos „Sodros“ pensijos, nors ir nereguliariai, bet indeksuojamos“.

Prireiks politinės valios

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija vakar išplatino pranešimą spaudai, kuriame ragino nespekuliuoti Lenkijoje vykstančiais procesais, kuriuos esą tarptautiniai ekspertai smarkiai kritikuoja ir lygina su sovietine nacionalizacija. Politikams siūloma verčiau imti pavyzdį iš sėkmingos Estijos pensijų reformos.

S.Jakeliūno tokia reakcija nestebina

„Kai subalansuosime biudžetą ir turėsime jo perteklių kaip estai, tada ir galėsime apie tai diskutuoti. O kol kas mums iki Estijos finansine prasme taip toli, kaip iki Naujosios Zelandijos“, - atkerta S.Jakeliūnas. Tačiau, anot jo, permainoms būtina politinė valia. Kokia ji, gali paaiškėti jau tvirtinant šių metų valstybės ir „Sodros“ biudžetus.