G. Palucko atsakas pramonininkams dėl „mamadienių“: nekurkime visuomenės su iškarpomis

Nauja tvarka gali lemti gamybos lėtėjimą

LPK teigimu, gamybos įmonėms šiuo metu ir taip trūksta darbuotojų, o „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo išplėtimas lems, kad per mėnesį bus dirbama mažiau laiko nei anksčiau, todėl tai netiesiogiai dar labiau didins darbuotojų poreikį arba mažins įmonės pagaminamos produkcijos kiekį.

„Mes nesame prieš „mamadienius“ ir „tėvadienius“, tą kalba ir mūsų įmonės, bet tikslas, kuris yra skelbiamas, ko tuo siekiama, nėra tas kelias užkraunant visus tuos sunkumus verslui. Ypač dabartiniu etapu, kalbant apie darbuotojų trūkumą“, – Eltai sakė LPK prezidento patarėja korporatyvinei komunikacijai Daiva Rimašauskaitė.

Jos teigimu, tokie įstatymo pakeitimai galimai stabdytų gamybą, nes šiuo metu įmonės ir taip patiria nemažai sunkumų.

„Ta problema bendram kontekste, kai yra darbuotojų trūkumas, kai įmonės dėl ilgų eilių ambasadose negali įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, kai yra koronaviruso situacijos, kai kartais iškrinta ištisos pamainos, susirgus vienam darbuotojui, ir dabar dar ir ilginti „mamadienius“ „tėvadienius“ nepagrindus visiškai kažkokiais generalizuotais argumentais. Iš principo mes matome dar vieną grėsmę, kad mūsų gamyba stos. Mes tikrai suprantame, kad turime gerinti demografines problemas, bet tai tikrai nėra kelias, kuriuo dabar turėtų eiti Vyriausybė ir Seimas. Tai yra gana populistinis siūlymas“, – teigė D. Rimašauskaitė.

Tuo tarpu Seimo narys Gintautas Paluckas mano, kad LPK argumentai yra neteisingi, o šiuo metu daug dirbantiems žmonėms turi būti suteikta galimybė atkurti balansą tarp darbo ir šeimos.

„Kalbant apie darbo, šeimos, laisvo laiko, asmeninės savirealizacijos, šitų dalykų derinimą (su darbu – ELTA), reikia atkreipti dėmesį, kad tas balansas Lietuvoje yra stipriai pažeistas. Turiu galvoje, kad pagal darbo valandas, kiek yra dirbama per savaitę, mes tikrai dirbame daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Todėl šita galimybė derinti darbą ir šeimą arba, sakykime, atliepti vaiko interesą matyti tėtį ir mamą vieną dieną per savaitę dažniau, tai iš esmės yra būtent to balanso atkūrimas“, – argumentavo G. Paluckas.

Visuomenės diferencijavimas – ne išeitis

Seimo narys ir valdančiųjų daugumos konservatorių frakcijos atstovas Mindaugas Lingė taip pat mano, kad šios dienos reikalingos ir reikia praplėsti dabar esančią tvarką.

„Mes labai daug kalbam apie galimybę iš principo sudaryti tėvams lankstesnes galimybes derinti darbą ir tėvystę. (...) Tos dienos reikalingos ir pasiteisinusios, jomis yra naudojamasi. Čia nesprendžiame vieno klausimo kaip ekonominio. Ne vien ekonominis svertas čia veikia, ir ši Vyriausybė būtent savo programoje turi atskirą skirsnį, kur bandoma padėti derinti darbą ir šeimą“, – teigė M. Lingė.

D. Rimašauskaitė sakė, kad LPK supranta, kad yra sunkiau besiverčiančių šeimų, todėl palengvinimai ir papildomos laisvos dienos galėtų būti daromos būtent jiems.

„Mes puikiai suprantame, kad yra socialiai jautrios grupės, kad yra šeimos, auginančios vaikus su negalia. Visa tai galėtų būti atskira grupė, kuriai galėtų būti kažkokios paskatos daromos papildomos. Bet taip paimti ir visuotinai tai daryti neįvertinus ekonominės ir darbo rinkos situacijos ir kartu koronaviruso situacijos. Mes čia pasigendam to kompleksinio požiūrio“, – sakė D. Rimašauskaitė.

G. Paluckas pažymėjo, kad toks siūlomas sprendimas papildomai skaldytų visuomenę ir kad visų vaikų teisė yra matyti savo tėvus ir leisti su jais laiką.

„Visi vaikai Lietuvoje yra lygūs. Bet jeigu mes pradėsime matuoti pagal tėvus, kada kas patiria kokių sunkumų, tada mes kursime tokią nelygią, su iškarpomis visuomenę. Tas yra tiesiog nepriimtina. Galiu tik nusistebėti, kad šitaip bandoma siaurinti teisę į „tėvadienį“ ar „mamadienį“, nes tam tikrai nėra jokio pagrindo“, – sakė G. Paluckas.

Tolesnė įstatymo keitimo eiga perkeliama į Trišalę tarybą

Seimo narys G. Paluckas taip pat pridūrė, kad šis klausimas bus aptariamas ir Trišalėje taryboje, tad tiek verslo atstovai, tiek darbdaviai dar turės progą išsakyti savus argumentus.

„Darbdaviai ar pramonininkai ar kiti galės išsakyti savo poziciją, o kaip ją pavyks suderinti su profsąjungomis ir kaip atsižvelgs Vyriausybė, čia jau yra derybų ir diskusijų klausimas. Negražu ir neetiška yra „išlukštenti“ visuomenę, kad šitiems priklauso, o kitiems ne. Visi vaikai lygūs ir visi tėvai turi teisę į „tėvadienius“ ir „mamadienius““, – sakė G. Paluckas.

Apie bendrą sprendimą Trišalėje taryboje svarsto ir M. Lingė. Seimo narys tikisi, kad būtent tada bus rastas bendras sprendimas tarp darbdavių ir Vyriausybės atstovų.

„Derybos tam ir yra suformuota vieta, kurioje ieškoma tų sąlyčio taškų, kur darbuotojai, darbdaviai ir Vyriausybės atstovai ieško to konsensuso. Būtų labai idealu, kad iš Trišalės tarybos mes gautume bent jau tai, kas būtų priimtina jų (Lietuvos pramonininkų konfederacijos – ELTA) požiūriu, kiek įmanoma įvairioms pusėms. Žinoma, tikėtina ir nutinka įvairių situacijų, kada nepavyksta priimti to sprendimo ir visi lieka prie savo nuomonių. Jeigu nebūtų rasta tokio konsensuso, tada jau tektų politikams vertinti, bet įsiklausyti reikia į įvairių pusių argumentus“, – sakė M. Lingė.

Įstatymo keitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto intencija yra išplėsti galimybę ir vieną vaiką auginantiems darbuotojams turėti papildomą poilsio dieną per mėnesį, visuomenėje labiau žinomą kaip „mamadienį“ arba „tėvadienį“. Patvirtinus tokius pakeitimus vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį gautų darbuotojai, auginantys vieną arba du vaikus iki 12 metų ir/arba neįgalų vaiką iki 18 metų, o dvi papildomas poilsio dienas galėtų gauti darbuotojai, auginantys tris arba daugiau vaikų.