Nors, rodos, jau nebėra kam išvažiuoti iš Lietuvos, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Tėvynę paliko 38,8 tūkst. tautiečių. Tiesa, palyginti su 2012-aisiais, emigrantų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst., tačiau džiaugtis anksti. Mat pernai, palyginti su užpernai, emigravusių vaikų iki 18 metų padaugėjo visu šimtu (2012 m. - 5,8 tūkst., 2013 m. - 5,9 tūkst.). Pagyvenę (65 metų ir daugiau) žmonės pernai taip pat aktyviau emigravo nei užpernai - 2012 m. - 488, 2013 m. - 674 piliečiai.

„Vakaro žinių” ekspertai daro prielaidą, jog didėjanti vaikų ir pagyvenusių žmonių emigracija rodo, jog svetur šaknis įleidę lietuviai į užsienį gyventi pasiima ir vaikus, ir tėvus, ir senelius. O augantis santuokų skaičius užsienio valstybėse byloja apie tai, jog lietuviai dažniau linkę sukurti mišrias šeimas.

Sociologas prof. Algis Šileika tikino, jog džiaugtis, kad mažėja emigracijos mastai, pernelyg nederėtų, nes tai tik rodo, kad „kritinė masė” jau emigravo.

„Dabar pastebima, kad užsienyje įsitvirtinę lietuviai ir savo vaikus, tėvus, senelius atsiveža gyventi į svečią šalį. Tai dar vienas ženklas, kad šie žmonės užsienyje gyvens ilgą laiką, ir grįžti galbūt nebegrįš niekada”, - sakė sociologas.

Pasak A.Šileikos, mūsų valstybėje absoliučiai nevykdoma demografinė politika, jeigu nebus kryptingos politikos, perspektyvos nekokios. Po II pasaulinio karo daugybė Vakarų Europos šalių vykdė kryptingą demografinę politiką, tai yra sustabdė gimstamumo mažėjimą.

„Šveicarijoje teko padirbėti Tarptautinėje darbo organizacijoje, diskutavome apie ES šalių migraciją, gyventojų skaičių. Suomių ekspertai Lietuvai prognozavo, kad apie 2050 metus pas mus gyvens 2,5 mln. gyventojų, - kalbėjo sociologas. - Tačiau santykis tarp darbingo amžiaus žmonių ir pensininkų bus didelis. Mokančių mokesčius bus vis mažiau.”

A.Šileika akcentavo, kad tokiu atveju Lietuva turės ilginti pensinį amžių arba didinti mokesčius. Profesorius apgailestavo, kad valdžia nedaug kalba, kokios įtakos socialiniams procesams ir kartu emigracijai turės euro įvedimas. Dabar gi kalbama tik ekonominiu lygmeniu, ne daugiau.

„Pavyzdžiui, mūsų finansų ministras tik bando raminti, kad kainos nekils, kai įsivesime eurą. Tačiau kainos, mano galva, dar ne pagrindinė problema. Kodėl valdžia rimtai nediskutuoja apie eurą apskritai. Jo kokybę, koks euras bus stabilumo požiūriu ir, turint omenyje Jungtinių Valstijų dolerį ir rusų grasinimus, kad jie vienaip ar kitaip atsiribos nuo ES ir nuo dolerio. Man daug yra tekę bendrauti su vokiečiais, tai jie pasakojo, kad perėjus nuo markės prie euro, kainos labai kilo. Ir keletą metų buvo labai sunku. Ar euras išgelbėjo Ispaniją, Graikiją?” - klausė sociologas.

Paklaustas, kaip euro įvedimas atsilieps gyventojų judėjimui ES, A.Šileika teigė, kad gyventojai aktyviau judės ES teritorijoje dėl bendros valiutos, kita vertus, pakilus kainoms tie, kuriems iki šiol pragyventi buvo labai sunku, labai realu, pakels sparnus emigracijai.


Angelė KOSTOGRIZIENĖ, Gausių šeimų bendrijos vadovė:

Tėvai, gyvenantys užsienyje ir ten įsitvirtinę, jau pasiima vaikus kartu, kuriuos buvo palikę auginti seneliams. Mokyklinio amžiaus vaikų yra sumažėję. Šeimos užsienyje pirma padaro savotišką žvalgybą, po kurio laiko tuos vaikus išsiveža.

Neseniai kalbėjau su viena mama, trumpam grįžusia į Lietuvą iš Norvegijos, ji emigravusi su keturiais vaikais. Ji sakė, kad vaikai net nekalba apie grįžimą atgal. Mažoji mergaitė, kuri buvo išvežta ikimokyklinio amžiaus, kalba lietuviškai tik bendratimis, nors šeimoje tarpusavyje kalbama tik lietuviškai. Kai šeimos emigruoja su paaugliais vaikais, pirmus dvejus metus svetimoje aplinkoje jie labai išgyvena, nes sudėtinga būna pirmiausia dėl kalbos barjero. Mūsų valstybės politika jau tokia, nieko nėra daroma, kad šeima jaustųsi saugiai. Su žmonių nuomone Lietuvoje nesiskaitoma, ar nors vienoje valstybėje jūs surastumėte politinę valdžią, nesiskaitančia su piliečiais, kurie surinko 300 tūkst. parašų referendumui surengti, ir taip juos ignoruojančią?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“