E.Sabutis apie strateginės vežės „Rail Baltica“ terminus: pabaiga 2030-aisiais yra reali

„Jeigu atsuktume istoriją atgal ir pagalvotume, kada apie jį („Rail Balticos“ vėžę – ELTA) išvis pradėta kalbėti kaip apie projektą, tai buvo 1987 metai, šiandien mes turime 2025 metus. Taip, galbūt kantrybė daugumos senka, bet kaip mes realiai vertiname ir kaip realiai skubiname, kad  kuo greičiau tas projektas būtų pabaigtas, tai ta data 2030 metai yra reali“, – žurnalistams Jonavos rajone, „Rail Balticos“ statybų aikštelėje antradienį kalbėjo E. Sabutis.

Ministro teigimu, pagrindinė užduotis šiuo metu yra europinės vėžės pritaikymas karinio mobilumo reikmėms.

„Didžiausi iššūkiai pritaikant kariniam mobilumui yra projekto peržiūra – pažiūrėti, ar tos konstrukcijos, kurios buvo suprojektuotos anksčiau, ar jos gali atlaikyti tokį karinės įrangos svorį, kokį mes norėtume, kad atlaikytų“, – akcentavo jis.

Anksčiau antradienį Vilniuje trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo „Rail Balticos“ projektui įgyvendinti.

„Šiai dienai lėšų („Rail Balticos“ projektui – ELTA) netrūksta, ar jų trūks vėliau – tai ir priklausys nuo to, kaip mums seksis derėtis kitame programavimo periode su Europos Komisija. (…) Jeigu mums pavyks gerai susiderėti, pinigų bus, jų netrūks, galėsime pabaigti laiku“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras.

„Norime parodyti, kad nestovime vietoje, kad nemiegame, kad projektas juda ir kad mumis galima pasitikėti, skiriant toliau šiam projektui finansavimą“, – tikino E. Sabutis.

Šalyje antradienį taip pat lankosi gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius, kiti aukšti ES ir NATO pareigūnai.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas: ES finansavimui svarbus konkretus progresas

Valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) generalinis direktorius Egidijus Lazauskas pažymėjo, kad su Briuseliu derantis dėl ES finansavimo labai svarbu pademonstruoti atliktus darbus ir projekto progresą.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Balticos“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio.

„Turint omenyje, kad reikės užbaigti virš 300 kilometrų ruožą, (46,3 km ruožas – ELTA) atrodo lyg ir nedaug, bet tas progresas yra labai svarbus gaunant finansavimą. (…) Nes tokių projektų, kaip „Rail Baltica“, Europoje yra daug, su visais reikia konkuruoti. Dažniausiai žmonės vertina, kai ta infrastruktūra jau fiziškai stovi“, – žurnalistams kalbėjo E. Lazauskas.

Planuojama, kad statybos darbai šių metų pabaigoje išsiplės ir apims 114 km ruožą, tikimasi iki 2025-ųjų pabaigos sudaryti ir projektavimo darbų sutartį geležinkelio atkarpai nuo Kauno iki Lenkijos.

„Tie pinigai, kurie šiandieną yra (…), jų pakanka, kad mes galėtume tokiu greičiu judėti ir tikimės, kad niekas mums nesutrukdys“, – pridūrė E. Lazauskas.

Jo teigimu, pagrindinis elementas sklandžiai baigiant projektą yra rangovų pasirengimas – dėl to diskusijos vykdomos ne tik su regiono valstybių, tačiau ir Turkijos įmonėmis.

Pasak E. Lazausko, šiuo metu „Rail Balticos“ projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas sudaro apie 1,5 mlrd. eurų, tačiau derėtis reikės sekančiam 2026-2028 metų finansiniam periodui.

„Šnekėsimės apie įvairių fondų panaudojimą, šnekame ir apie kariniam mobilumui skiriamus pinigus, galvojame iš CEF (Europos infrastruktūros tinklų priemonės – ELTA), kaip perdėliojant prioritetus, eiliškumą, gauti finansavimą šitam periodui išgyventi. Savų pinigų Lietuva šiuo metu nenaudos“, – aiškino LTG vadovas.

Anksčiau skelbta, kad „Rail Balticos“ projektui užbaigti iki 2030 metų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai – 4 mlrd. eurų.

Regiono ministrai: „Rail Baltica“ kritiškai svarbi bendram saugumui

Darbus viename iš tarptautinės vėžės ruožų apžiūrėję Estijos, Latvijos bei Lenkijos ministrai akcentavo kritinę „Rail Balticos“ projekto reikšmę regiono saugumui, karinio mobilumo pritaikymui.

„Šis projektas itin svarbus Europai dėl geopolitinio konteksto, kuriame gyvename. Mūsų regionas yra aukščiausias prioritetas susisiekimui, žmonėms, krovinių transportui ir, svarbiausia, kariniam mobilumui. Veiksime kaip įmanoma greičiau, kad šis projektas galėtų būti naudojamas kaip įmanoma greičiau“, – žurnalistams kalbėjo Latvijos transporto ministras Atis Švinka.

Jo Estijos kolega Kuldaras Leisas teigė, kad šalis yra pasirengusi 2030-aisiais „Rail Balticos“ vėže pradėti keliones traukiniais.

„Labai džiaugiuosi, kad Baltijos šalys ir Lenkija apie „Rail Baltica“ galvoja kaip apie bendrą projektą ir mes einame vienu keliu. Estijai tai taip pat nėra geležinkelis turistiniam keliavimui – jis yra itin svarbus gynybai ir kariniam mobilumui“, – kalbėjo K. Leisas.

Jo teigimu, neseniai pasirašytos dvi 700 mln. eurų vertės sutartys, susijusios su geležinkelio infrastruktūros ir traukinių pirkimu Estijoje.

Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas tikino, kad regiono valstybės dėl „Rail Balticos“ finansavimo su ES „kalbės vieningu stipriu balsu“.

„Tvirtai sieksime, kad projektas būtų finansuojamas sklandžiai ir kad civilnis bei karinis mobilumas regione būtų garantuotas“, – sakė ministras.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. 

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.