ES sankcija skirta rusų oligarchui, o kenčia eiliniai kėdainiečiai

Ne taip paprasta uždaryti

AB „Lifosa" nuo 2002 m. priklauso Šveicarijoje įregistruotai bendrovei „EuroChem Group", kurios visos akcijos per Kipre įregistruotą bendrovę priklauso A.Melničenkai. Sankcijos šiam oligarchui buvo paskelbtos kovo 9-ąją, bet A.Melničenka kovo 10-ąją jau buvo perrašęs akcijas Aleksandrai Melničenkai, kuri, kaip Seimo ekonomikos komitetui vakar teigė „Lifosos" darbuotojai, yra A.Melničenkos žmona.

Tačiau kaip teigė Užsienio reikalų ministerijos (URM) patarėjas Algimantas Rimkūnas, pagal Europos Tarybos reglamentą toks akcijų perdavimas nepadeda išvengti sankcijų, nes A.Melničenka vis vien netiesiogiai turės finansinę naudą.

Fosforo trąšų gamykla veikia Kėdainių mieste nuo 1963 m. Jos per trąšų gamybos technologinį procesą pagaminta šiluma yra apšildoma dalis miesto daugiabučių. Anot „Lifosos" technikos direktoriaus Tomo Janonio, įmonės veikla suspenduota, sąskaitos įšaldytos, bankai nepriima jokių atsiskaitymų, nors įmonė jau gauna laiškų apmokėti įsiskolinimus. Už logistiką ir t.t.

T.Janonis akcentavo, jog AB „Lifosa" yra Lietuvos pavojingų objektų sąraše. Priskirta prie aukštesnio pavojaus lygio objektų dėl trąšų gamybai reikalingo amoniako. Net visiškai nutraukus įmonės veiklą, jos, kaip ir atominės elektrinės, nepavyktų iškart uždaryti, kad neįvyktų ekologinė katastrofa. Valstybė vis vien turėtų mokėti 968 tūkst. eurų per metus.

T.Janonis sakė, kad įmonė galėtų vykdyti bent minimalią veiklą, minimaliu režimu ir padengti trąšų trūkumą mūsų žemdirbiams, mokėti „Lifosos" darbuotojams algas, apmokėti komunalinius mokesčius. Be to, „Lifosa" superka visos Lietuvos elektroninių elementų atliekas. Jas irgi reikėtų kažkur dėti.

Žaliavų gautų

„Lifosos" pirkimų ir logistikos direktorius Linas Kieras išsklaidė premjerės Ingridos Šimonytės viešai išsakytus nuogąstavimus, kad „Lifosa" savo tolimesnei veiklai neturės žaliavų. Anot L.Kiero, įmonė tikrai pirkdavo dalį žaliavų iš Rusijos Kolos pusiasalio ir Baltarusijos, nes čia žaliavos buvo pigesnės. Pavyzdžiui, fosfatinė žaliava čia buvo 60 proc pigesnė nei kitur. Tačiau galima fosfatinę žaliavą pirkti iš Senegalo, Pietų Afrikos Respublikos. Kalkes - iš Lenkijos, borą - iš Turkijos, aliuminio hidroksidą iš Ispanijos. Cinką - iš Turkijos ir Meksikos. Amoniako tiekimas buvo susietas su Rusija, bet dabar ieškoma alternatyvų.

Dėl amoniako tiekimo, kaip teigė L.Kieras, planuojama dirbti su AB „Achema". Apie tai buvo kalbėta dar prieš sankcijų paskelbimą A.Melničenkai. Tarp Kėdainių ir Jonavos tik 30 km atstumas. Amoniaką bus galima vežti geležinkelio cisternomis. L.Kieras patikino, kad „Lifosa" savo produkciją gali tiekti tik patikimiems klientams. O uždirbtos sumos galėtų eiti tik į specialią sąskaitą, atidarytą Lietuvos banke.

Reikia paskubėti

Bet kol kas vis vien neaišku, ar Europa, bausdama Rusijos oligarchą A.Melničenką, tuo pat metu nenubaus ir kėdainiškių. Oligarchas dėl sankcijų neteks kažkiek savo valdytų milijardų, o karo Ukrainoje nesukėlę kėdainiškiai - pragyvenimo šaltinio. Viena - areštuoti jachtą, o visai kas kita - perimti iš oligarcho įmonę.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis teigė, jog sprendžiant „Lifosos" likimą reikia paskubėti, kad kuo greičiau baigtųsi šita nežinia:

„Emocinė būsena įmonėje nėra gera. Reikia kuo greičiau spręsti, nes žmonės neteks pajamų, kurias gauna „Lifosoje".

Įmonė mokėjo geras algas (atlyginimų vidurkis - 2442 eurai, o Lietuvoje - 1679 eurai. - aut. past.). Žmonės ėmė paskolas, pirko butus. Dabar žmonėms gyvenimas slysta iš po kojų.

Taip pat nenorime sulaukti Kėdainių ekologinės nelaimės."

Kaip apeiti akcininką?

Bet kaip įmonei „apeiti" A.Melničenką? Anot Seimo nario, socialdemokrato Gintauto Palucko, turtą areštuoti - dar nereiškia jį konfiskuoti:

„Galutinis naudos gavėjas visada yra akcininkas. Akcijų vertė yra susijusi su įmonės verte. Įmonė gali tęsti savo veiklą 3-6 mėnesius, bet visa tai prives prie to paties rezultato. Prie naudos gavėjo.

Turime kalbėti apie naudos gavėjo pakeitimą. Tame nėra jokios dramos, tai buvo jau taikoma Prancūzijoje. Jeigu akcijos priklausys tam pačiam naudos gavėjui, visi kiti avariniai keitimai tik laimės šiek tiek laiko. Bet negalime įmonės vadovybei užkelti akcininkų pakeitimo naštos."

Bet Lietuvai pakaks dabar veikiančių įstatymų, kad „Lifosos" akcijos būtų nacionalizuotos? Gal galėtų pagelbėti Nepaprastosios padėties įstatymas? Kaip bebūtų, Seimo narys, „darbietis" Viktoras Fiodorovas ragino URM aktyviau dirbti ir leisti tokioms įmonėms, kurių akcininkų sąskaitos įšaldytos, bent pasirūpinti savimi:

„Kai buvo taikomos sankcijos dėl sanatorijos „Belorus", ten buvo 400 darbuotojų, o „Lifosoje" - virš tūkstančio. Kalbame ne apie A.Melničenką, o kad tai labai blogai Kėdainiams."

Komentuoja URM patarėjas Algimantas RIMKŪNAS:

URM, kaip koordinuojančios sankcijų srityje, pozicija - dėl sankcijų turėti kuo mažesnes socialines pasekmes. Šį bei tą išmokome, kai buvo įvestos sankcijos sanatorijai „Belorus". Tarėmės su komerciniais bankais, Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pagrindinė išvada - teisės aktai yra nepakankamai konkretūs. FNTT baigia rengti teisės aktų papildymus ir kitą savaitę juos pateiks Vidaus reikalų ministerijai.

URM suteikia leidimą taikyti išimtis, „atšildyti" tam tikras sumas, skirtas darbo užmokesčiui, „Sodrai", pajamų mokesčiams, komunalinėms paslaugomis, bet sankcijų realizavimo mechanizmas yra be galo sudėtingas. Bankai vadovaujasi Europos Tarybos reglamentu.

Komentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina KRUPAVIČIENĖ:

„Lifosoje" mūsų profsąjunga yra jau labai seniai. Įmonėje dirba apie 1030 žmonių o kur dar jų šeimų nariai. Jei dar šeimos narius priskaičiuotume, tai apie 4000 žmonių liks be pajamų, be nieko. Čia yra katastrofa Kėdainiams.

Yra maisto produktus gaminančių įmonių, bet antros tokios didelės įmonės kaip „Lifosa" Kėdainiai neturi. Įmonė užima tūkstančio hektarų plotą. Ką su ta teritorija daryti?

Trečias dalykas - reikia sureguliuoti visą tą procesą, kad įmonė galėtų dirbti. „Achema" parūpins azoto, tik leiskite dirbti, žmonėms gauti atlyginimus, ūkininkus aprūpinti trąšomis. Valstybė gali įmonę nacionalizuoti, atidaryti specialią sąskaitą, o pelno pinigus atiduoti ukrainiečiams.

Reikia atimti pinigus iš tų, kurie finansuoja Rusijos karą Ukrainoje, bet neskriausti eilinių darbininkų. Nesu tarptautinės teisės specialistė, ekonomistė, bet žiūriu ūkiškai, kaip padėti žmonėms, nes vis tiek reikės šitą klausimą spręsti. Ten, „Lifosoje" yra tokie technologiniai procesai, kurių neprižiūrint, gali ir sprogti. Visgi cheminės medžiagos gaminamos.

„Lifosos" eksportas

AB „Lifosa" kasmet eksportuoja apie 93 proc. savo produkcijos. Jos trąšas perka apie 50 šalių. 2019 metais, prieš pandemiją, įmonė vien geležinkeliu pervežė 2749,8 mln. t savo produkcijos. Laivais - 702,7 mln. t, o automobiliais - 208,1 mln. t.

2021 m. „Lifosa" sumokėjo daugiau nei 32,6 mln. eurų mokesčių.

Šaltas premjerės vertinimas

Premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad sunkumai, kuriuos patiria Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonė „Lifosa", neturėtų stebinti, kadangi tai yra normali kaina, kurią Lietuva moka už Rusijai pritaikytas sankcijas.

„Įmonė priklauso ir yra valdoma žmogaus, kuriam yra taikomos sankcijos. Tą, manau, mums reikia visiems labai aiškiai suprasti, kad negali būti taip, jog mes visi pasisakome už kuo griežtesnes sankcijas Rusijai, bet visas tas sankcijas ant savo kupros turi nešti visos kitos valstybės, tik ne Lietuva", - trečiadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje teigė I.Šimonytė.

Pasak ministrės pirmininkės, natūralu, kad Rusijai dėl karo Ukrainoje pritaikytos sankcijos Vakarų valstybėms atsiliepia ne tik per infliaciją.

„Mes taip pat šių sankcijų kainą patirsime ir per aukštesnes resursų kainas, ir per įvairius kitus kanalus. Tuo stebėtis labai nereikia", - pridūrė ji.