Elektros giltinę ukmergiškis žaboja teismuose

Ukmergės rajono Rečionių kaimo gyventojas Virginijus Smailys jau beveik metus kovoja su Lietuvos skirstomųjų tinklų operatoriumi „Lesto“ ir kitomis energetikų klanui priklausančiomis valstybės institucijomis, kad prie jo namų būtų įrengtas visus standartus atitinkantis įvadinis elektros apsaugos skydas. Tačiau klanas, paties ukmergiškio teigimu, užblokavo teisėtus jo reikalavimus. „Mano nuomone, energetikai slapukauja ne veltui - gyventojams rengiant standartų neatitinkančius skydus gali būti grobstomi mokesčių mokėtojų milijonai“, - „Respublikai“ sakė V.Smailys.

Ukmergiškis pripažino, kad tiktai daug laisvo laiko turintis žmogus gali atskleisti įmantrią sistemą, kurią naudodami, V.Smailio vertinimu, energetikai mausto paprastus elektros vartotojus. Ukmergės rajono gyventojas tvirtino laisvo laiko turįs, nes dėl sveikatos problemų buvo priverstas palikti teisėsaugos sistemą. „Į teisinius dalykus ir standartus gilinausi ir naktimis. Žinoma, kad mano žinios pritrenkė elektrikus, todėl jie mane stengėsi užčiaupti netgi, kaip įtariu, papirkimu“, - tvirtino pašnekovas.

Tačiau ukmergiškis teigė neatsitrauksiąs ir kovosiąs iki galo. „Taip elgiuosi ne tik dėl savo šeimos, bet ir dėl visų Lietuvoje gyvenančių elektros vartotojų saugumo“, - ryžtingai šnekėjo V.Smailys.

Skydas - „lyg iš snarglių“

Ukmergiškio žodžiais, ką reiškia grėsmingas, pasakiškai turtingas, įtakingas ir, ko gero, nelabai sąžiningas energetikų klanas, jis suprato tuomet, kai prieš pusantrų metų nutarė pakeisti seną surūdijusį įvadinį elektros skydą nauju.

Pasirašęs sutartį su „Lesto“ pirmtakės šiandien likviduojamos bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų Ukmergės skyriumi, V.Smailys greitai sulaukė ir elektrikų - šie jam 2010 m. spalį ant lauke esančio stulpo sumontavo naują įvadinį elektros skydą.

„Ant nosies buvo žiema, todėl rudenį naujos elektros skydinės nepajungiau. Bet susirengęs tai daryti pavasarį supratau, kad tai - „iš snarglių“ sumontuotas skydas, galintis kelti grėsmę mano šeimos ir aplinkinių saugumui“, - dėstė Ukmergės rajono gyventojas.

Pirmiausia jam krito į akis neįtikėtinai plona skydo skarda. „Pamatavau - jos storis tebuvo vos 0,7 milimetro. Suabejojęs gamintojų sąžiningumu susiradau tuometinio ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.4-40 patvirtintus reikalavimus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad lauke montuojamų įvadinių elektros prietaisų storis privalo būti ne mažesnis kaip 1,5 milimetro. Klausiate, ką tas 0,8 milimetro skirtumas reiškia? Nagi tai yra tas pat, kas vietoj automobilio „Mercedes-Benz“ gauti zaporožietį“, - tvirtino V.Smailys.

Mažas skardos storis, anot pašnekovo, rodo, kad skydas tikrai neatlaikys tų 25 metų, nors būtent tokia naudojimo trukmė, ukmergiškio tvirtinimu, numatyta jau minėtuose reikalavimuose.

Tačiau, pasak V.Smailio, netgi ne tai buvo blogiausia.

Gyvybei pavojingas skydas

„Daug klausimų sukėlė įvadinio elektros skydo įžeminimas, kuris lyjant lietui ar šiaip esant drėgmei dažnai gelbėja žmonių gyvybes. Man sumontuotame skyde galimam elektros smūgiui nukreipti įrenginiai buvo sumontuoti itin atmestinai. Visi žinome, kad įžeminimo laidas privalo būti privirintas prie skydo korpuso, geriausia - prie dugno, antraip kam jis reikalingas? Tačiau man atvežtame skyde įžeminimo laidas ne tik nebuvo sujungtas su dugnu, bet net ir nesuvirintas su skarda. Paprasčiausiai prie jos buvo pritvirtintas stora keturkampe poveržle. Tačiau ji nuo drėgmės gali oksiduotis, o tokiu atveju netgi toks įžeminimas nieko vertas“, - pasakojo V.Smailys.

Jo teigimu, nors dažniausiai liečiama įvadinio elektros skydo vieta yra durelės, jų įžeminimo įranga niekaip nepasiekė. „Nuo galimo elektros smūgio galėjo apsaugoti nebent plonas dažų sluoksnis, tačiau tai labai nepatikima“, - sakė ukmergiškis.

Visa tai pastebėjęs jis atsisakė naudotis skydu ir pareikalavo jį pakeisti. „Apniko ir įtarimų debesis. Pagalvojau - tokių skydų ir anksčiau, ir dabar nuperkama už milijonus litų. Įdomu, kiek lėšų galima pagrobti skydus gaminant iš perpus plonesnio, nei reikalaujama, metalo? Be to, pinigų galima „pasidaryti“ ir nekokybiškai juos gaminant“, - savo nuomone su dienraščiu dalijosi V.Smailys.

Tačiau pakeisti reikalavimų neatitikusį įvadinį skydą pasirodė ne taip lengva. Vartotojas kreipėsi į bendrovės „Lesto“ Ukmergės skyrių, į Valstybinę energetikos inspekciją, į Lietuvos vartotojų apsaugos tarnybą, į skydo gamintoją Šiaulių bendrovę „Armetlina“, į Ne maisto produktų inspekciją. „Tinkamai situaciją įvertino tiktai pastaroji valstybinė institucija. Ji savo 2011 m. liepos 26 d. raštu konstatavo, kad mano namo kieme sumontuotas skydas iš tiesų neatitinka 2007 m. patvirtintų ūkio ministro reikalavimų. O nuo elektros operatorės vartotojų teises labiausiai privalanti ginti Valstybinė energetikos inspekcija nesiteikė net pažeidimo užfiksuoti. Kitaip sakant, energetikų klanas buvo nusiteikęs į mane numoti ranka“, - spėjo pašnekovas.

Įvertino kaip papirkimą

Vis dėlto V.Smailiui palanki Ne maisto produktų inspekcijos pozicija privertė keisti savo nuostatą į energetikus. „2011 m. liepą atvažiavo elektrikai ir pakeitė spintą. Jos korpuso storis jau buvo 1,5 milimetro, įžeminimo įranga irgi tinkamai pritvirtinta. Tačiau šį „Lesto“ žingsnį vertinu kaip ketinimą mane savitai papirkti. Juk visoje Lietuvoje pilna tokių skydų, tačiau jų niekas nekeičia“, - kalbėjo pašnekovas.

Tačiau ukmergiškis pastebėjo, kad ir naujasis galbūt netgi specialiai jam pagamintas skydas neatitiko standartų. „Man atvežto skydo standartas yra IEC (LST EN) 60439-3, o „Lesto“ patvirtintuose techniniuose reikalavimuose numatyta, kad skydas privalo atitikti LST EN 60439-5:2007 standartą. Man vėl kilo baimių, ar naujai atvežtas skydas nekels pavojaus mano šeimai, aplinkiniams“, - sakė Ukmergės rajono gyventojas.

Konfliktų ratas šiandien užsuktas iš naujo. Ginčas jau persikėlė į teismus, kur V.Smailys reikalauja apginti ne tik jo, bet ir viešąjį interesą. „Tuoj bus metai, kai aš kovoju siekdamas gauti prekę, kitaip tariant - elektrą, saugiai, todėl reikalauju įrengti visus reikalavimus atitinkantį skydą“, - tvirtino pašnekovas.

Tačiau jam iki šiol niekas net negali paaiškinti, kokį standartą privalo atitikti Lietuvoje montuojami įvadiniai elektros skydai - tą, kurį yra patvirtinęs Standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos, ar tą, kurį yra patvirtinusi „Lesto“. Be to, V.Smailys stengiasi prisiteisti 20 tūkst. litų moralinę žalą, patirtą tuomet, kai kariavo dėl pirmojo skydo pakeitimo.

Tiesa, pirmos instancijos teisme jis pralaimėjo, todėl jo bylą nagrinės aukštesnės instancijos teismas.

Energetikai ginasi lyg susitarę

„Atsibodo jis mums galutinai. Todėl ir nutarėme jam tą skydą pakeisti. O jo korpuso storį padarėme tokį, kad jis būtų ne 1,5 milimetro, o visi du“, - savo susierzinimo neslėpė V.Smailio kieme sumontuotą skydą gaminusios bendrovės „Armetlina“ generalinis direktorius Jonas Banelis.

Jis sakė, kad pagal šiandien galiojančius Europos Sąjungos ir Standartizacijos departamento reikalavimus skydų gamintojai gali gaminti kokio tik nori storio skydus - net ir tokius, kurių korpuso storis tesiekia 0,01 milimetro. „Svarbu, kad skydai pereitų bandymus Elektros gaminių sertifikavimo centre. Jei pereina, vadinasi, skydas yra saugus. Toks buvo ir tas pas V.Smailį atsidūręs skydas, kurio korpuso storis buvo 0,7 milimetro“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis aiškiai piktinosi teigdamas, kad „tas žmogus iš Ukmergės ieško blusų lygioje vietoje“. „Reikalavimas skydus gaminti iš ne plonesnės kaip 1,5 milimetro skardos atsirado dar sovietiniais laikais, kai skarda nebuvo cinkuota, o buvo juoda ir greitai rūdijanti“, - sakė pašnekovas.

Tuo tarpu bendrovės „Lesto“ ir Valstybinės energetikos inspekcijos atsakymai buvo pabrėžtinai trumpi, mažai informatyvūs.

„Atsižvelgiant į jo (V.Smailio - red.past.) pageidavimą specialiai jam buvo įrengtas kitas skydelis 2011 m. vasarą. Klientas buvo patenkintas ir daugiau jokių pretenzijų mūsų bendrovei neturėjo. Iki šiol jokio kreipimosi iš jo nesame sulaukę ir tolesnių jo intencijų dėl šio atvejo aiškinimosi mes nežinome. Manome, kad iš savo pusės esame padarę viską, kad klientas liktų patenkintas“, - „Respubliką“ raštu informavo „Lesto“ atstovė Edita Sirutienė.

„V.Smailio prašymus inspekcija išnagrinėjo, priėmė sprendimus ir jam pateikė atsakymus. Tačiau pareiškėjas nesutikęs su VEI sprendimu kreipėsi į teismą. <...> Dabar vyksta teisminis procesas ir sprendimą priims teismas“, - „Lesto“ atstovei lyg ir paprieštaravo Valstybinės energetikos inspekcijos viešųjų ryšių specialistė Milda Levandraitytė.

Kiek atviresnis buvo tiktai „Armetlinos“ konkurentės, bendrovei „Lesto“ taip pat pardavinėjančios įvadinius elektros skydus, Vilniaus gamyklos „Elga“ komercijos direktorius Robertas Dapkus. Jis gynė „Armetliną“ ir „Lesto“ teigdamas, kad jokio lėšų grobstymo „gal ir nebuvo“. „Koją kiša Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas reikalavimas pirkti skydus už mažiausią kainą. Ne visuomet konkursą laimėjusi bendrovė, ypač - maža, tinkamai sugeba apskaičiuoti savo galimybes, todėl ir sukamasi iš padėties kas kaip išmano“, - sakė pašnekovas.