respublika.lt

Ekspertai: NT rinka toliau augs, butai brangs (4)

2020 vasario 15 10:03:10
Lukas Blekaitis, Elta

Registrų centro duomenimis, pernai visoje Lietuvoje buvo parduota 35,8 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, tai buvo rekordiniai metai Lietuvai. Ekspertai sutaria, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos augimas turėtų išlikti ir šiemet.

×
nuotr. 2 nuotr.
NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka. „Ober-Haus“ nuotr.

 

NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka prognozuoja, kad šiemet numatomas tolesnis butų brangimas.

„Manome, kad ateinantys metai, bent jau būsto rinkai, Lietuvoje turėtų būti pakankamai sėkmingi. Manome, kad kainų lygis skirtingose šalies vietose turėtų augti skirtingais tempais, bet bendros tendencijos turėtų išlikti nuosaikios. Tai reiškia, kad sandorių skaičius turėtų būti labai panašus, koks buvo praėjusiais metais. Galbūt šiek tiek didesnis atskiruose regionuose.

Kainos taip pat turėtų nuosaikiai kilti. Skaičiuojame, kad Vilniaus mieste butų kainų lygis turėtų augti maždaug apie 3-5 proc., lygiai taip pat ir Klaipėdoje bei Kaune. Šiauliuose, Panevėžyje – apie 6-7 proc. Atskiruose regionuose gali būti ir kitų kainų pokyčių, bet atskiri regionai neturi labai plačiai išsivysčiusios NT rinkos. Ten galima pamatyti ir dviženklių (procentais. – ELTA) kainos augimų, nors juos gali išpūsti vos keli įvykę brangesni sandoriai“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, nors ir prielaidų rekordiniams metams yra, tačiau NT sektorius neturėtų augti išskirtinai žymiai.

„Prielaidų rekordams šiemet, bent jau kalbant apie trijų didžiųjų Lietuvos miestų pirminės rinkos būstą, yra, bet skaičiuojame, kad jie neturėtų būti kažkuo žymiai didesni“, – sakė A. Šapoka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad, nors jau praėjusių metų NT rinka nustebino savo augimu, teigiamų signalų matoma ir šiemet.

„Daugelį analitikų pernai nustebino ir visi jau pernai prognozavo tam tikrą kuklesnį būsto rinkos aktyvumą. Visi tikėjosi, kad prieš metus žadėtas pinigų politikos kursas kryps priešinimo link. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketino pernai metų pradžioje didinti palūkanų normas, pabaigė kiekybinį skatinimą ir apie jo tąsą nebuvo net kalbos. Bet euro zonos ekonomikai lėtėjant ir išsikvepiant, ta situacija pasikeitė.

ECB atnaujino kiekybinį skatinimą, nelietė palūkanų normų į griežtinimo pusę. Tai labai svarbus indikatorius, kuris rodo, kad jau dabar analitikai prognozuoja, kad net vidutiniu keleto metų laikotarpiu kažkokių griežtinimo veiksmų, kalbant apie kredito kainą, neturėtų būti. Tai NT rinkai yra labai teigiamas signalas, kuris nuramina tiek investuotojus į šią rinką, tiek ir būsto pirkėjus“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, šiemet NT rinką nuo naujų rekordų gali sulaikyti sumenkę vartotojų lūkesčiai.

„Kas jau šiems metams neleidžia tikėtis kažkokių panašių rekordų, tai tie patys vartotojų lūkesčiai. Jei pernai stebėjome rekordinius pastarąjį dešimtmetį vartotojų lūkesčius, tai dabar matome, kad tas neapibrėžtumas, kurį stebime išorės rinkose, euro zonos stagnacija, eksportuotojų prastesni rodikliai, lemia atsargesnį ir vartotojų elgesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, dabartinė būsto rinkos situacija nėra panaši į buvusią prieš dešimtmetį, prieškriziniu laikotarpiu.

„Lyginant investicijų į gyvenamąjį NT srautą su kredito srautu, jie eina koja kojon. Prieškriziniu laikotarpiu šių dviejų rodiklių santykyje matėsi, kad daug kredito lėšų nebuvo padengta realiais investicijų srautais“, – Eltai sakė ekspertė.

A. Šapokos teigimu, pasiūlos ir paklausos dėsniai rinką patys sureguliuoja per 12-24 mėnesius.

„Rizikos, kurios galėtų iš esmės nulemti NT rinkos pokyčius – bendra makroekonominė padėtis. Jeigu iš esmės mažėtų BVP, keistųsi eksporto-importo balansas. Kalbame ne apie pačios NT rinkos, bet daugiau šalies bendros ekonominės padėties pokyčius.

NT rinkos pokyčius galėtų sąlygoti sugriežtėjęs bankų skolinimas, bet bent jau artimiausiu metu, panašu, tokių dalykų nenusimato. Plėtotojai susiduria su brangstančiais statybos kaštais, su ribotu skolinto kapitalo prieinamumu ir biurokratiniais procesais“, – teigė „Ober-Haus“ vadovas.

A. Šapoka pridūrė, kad šiuo metu investuoti į būsto įsigijimą vis dar verta.

„Jeigu žvelgtume į vidutinę perspektyvą, tai įsigyti būstą dar tikrai vertėtų. Tikrai negalime pasakyti, kas bus po 5 ar 10 metų, bet, žvelgiant bent jau į artimiausius metus, labai panašu, kad neigiamų pasikeitimų rinkoje neturėtų būti. Plėtotojai lygiai taip pat nusiteikę optimistiškai“, – sakė jis.

Vilniuje pernai buvo parduota 12,1 tūkst. butų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst.

Investiciniai būstai populiarėja, bet ar ne per vėlai?

Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2019 metais investicinių butų buvo beveik 2 tūkst., Kaune – kiek daugiau nei 1 tūkst., Klaipėdoje – 550. A. Šapoka teigė pastebintis tendenciją, kad tarp lietuvių populiarėja investavimas į šiuos būstus.

 „Praėję metai, bent jau daliai stambiausių plėtotojų, buvo labai sėkmingi tuo atžvilgiu, kad didelę dalį jų parduodamo portfelio nupirko atskiri, pavieniai investuotojai, kurie ir perka po vieną būstą. Manome, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti šiais metais.

Daugiausia tai nedidelio ploto, efektyviai suplanuoti naujos statybos būstai. Mūsų skaičiavimais, tokių būstų kaina dominuoja tarp 60-90 tūkst. eurų. Toks būstas, bent jau prie dabartinių sąlygų, yra likvidus tiek nuomos rinkoje, tiek pačiame pardavime. Tai galima laikyti tvaria, saugia investicija. Vidutinė nuomos grąža Vilniaus mieste yra apie 5 proc. Kituose miestuose šiek tiek didesnė, priklausomai nuo regiono“, – sakė A. Šapoka.

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad metas, kai reikėjo įsigyti investicinius būstus, yra jau praėjęs.

„Sakyčiau, kad šis metas yra praėjęs senokai. Dabar yra avių momentas, kai investuotojos avys seka madingą tendenciją. Šiuo metu ta rinka yra pakankamai neprastai išpopuliarėjusi ir pritraukusi daug dėmesio. Tas atsiperkamumo ir atitinkamai ilgalaikės naudos ir grąžos santykis su investicija labai priklauso nuo atskirų objektų, bet tai nėra taip patrauklu, kaip buvo kokiais 2016 metais, kai tai buvo pati pradžia ir labai trūko to nuomojamo ploto. Dabar situacija yra kitokia. Dabar reikėtų labai atidžiai galvoti“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė.

Pernai bendra investicijų suma į investicinius butus siekė per 300 mln. eurų trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Tarp nesusituokusių investuotojų į butus 62 proc. sandorių teko moterims. Apie 60 proc. visų investicijų teko šeimoms. 9 iš 10 šeimų turėjo vaikų, o daugiausiai sandorių teko šeimoms nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SALVĖS: patrankų salvėmis visoje Jungtinėje Karalystėje šeštadienį pagerbtas miręs karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas.
  • MUITAI: Europos Sąjunga (ES) siekia sumažinti įtampą ginče dėl muitų tarp JAV ir Europos ir pasiūlė šešiems mėnesiams stabdyti visų abipusių muitų taikymą.
  • VAKARĖLIS: šeštadienio naktį Vilniuje policijai pranešta apie vykstantį triukšmingą vakarėlį. Jame linksminosi daugybė studentų.
  • GALIMA PATIEMS: nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, gali prisidėti prie viruso plitimo sustabdymo užpildydamas anketą, kurią galima rasti pagal šią nuorodą atvejis.nvsc.lt. - kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės.
  • VIRŠ BALTIJOS: Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją, kuri padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.
  • ATRADIMAS: Egipto archeologai teigia atkasę didžiausią iki šiol Egipte atrastą 3000 metų senovės miestą, gyvavusį valdant faraonui Amenhotepui III, sakė egiptologas Sahi Hawassas.

  • IDĖJA: Lietuvos kultūros politikos institutas pritaria idėjai pastatyti paminklą Justinui Marcinkevičiui ir siūlo, kad geriausia vieta statybai būtų Odminių skveras Vilniuje.

  • PAVOJINGA: Karibų jūros rytinėje dalyje esančioje Sent Vinsento saloje paskelbtas nurodymas evakuotis kai kuriems gyventojams, nes greitu metu gali išsiveržti Sufriero ugnikalnis, kuris stūkso už 20 km nuo salos sostinės Kingstauno.
  • AUKŠTAI: penktadienį į Tarptautinę kosmoso stotį iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo išskris trys astronautai - nešančioji raketa „Sojuz 2.1a“ turėtų pakilti 7 val. 42 min. Grinvičo (9 val. 42 min. Lietuvos) laiku.
  • KELIUOSE: Anykščių ir Ignalinos rajonuose valstybinės reikšmės keliai vietomis slidūs dėl ant kelių dangų susiformavusio plikledžio, slidžius kelių ruožus barsto AB „Kelių priežiūra“, o likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar sutinkate, kad Lietuvoje turėtų nedelsiant atsirasti imuniteto pasai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ką balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Olava STRIKULIENĖ: Konservatoriai rezga pokyčius rinkimuose
8. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
9. Teisininkas Dominykas Vanhara: trys pandemijos valdymo klaidos
10. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
11. Manifestas prieš politinį korektiškumą
12. Dvejopi standartai jau įgriso
13. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
14. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
15. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
16. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
17. Gintaras FURMANAVIČIUS: nuo komunistų „Tiesos" iki sorososų „Melagienos"
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. „Tokius reikėtų šaudyti“ Kaip skambų posakį atskirti nuo grasinimo?
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. Tapinas VS Pukelis (1)
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +6 C

+5 +9 C

 

+2 +9 C

+11 +17 C

+4 +15 C

 

+5 +7 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s

       

Nuorodos