respublika.lt

Ekspertai: NT rinka toliau augs, butai brangs (4)

2020 vasario 15 10:03:10
Lukas Blekaitis, Elta

Registrų centro duomenimis, pernai visoje Lietuvoje buvo parduota 35,8 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, tai buvo rekordiniai metai Lietuvai. Ekspertai sutaria, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos augimas turėtų išlikti ir šiemet.

×
nuotr. 2 nuotr.
NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka. „Ober-Haus“ nuotr.

 

NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka prognozuoja, kad šiemet numatomas tolesnis butų brangimas.

„Manome, kad ateinantys metai, bent jau būsto rinkai, Lietuvoje turėtų būti pakankamai sėkmingi. Manome, kad kainų lygis skirtingose šalies vietose turėtų augti skirtingais tempais, bet bendros tendencijos turėtų išlikti nuosaikios. Tai reiškia, kad sandorių skaičius turėtų būti labai panašus, koks buvo praėjusiais metais. Galbūt šiek tiek didesnis atskiruose regionuose.

Kainos taip pat turėtų nuosaikiai kilti. Skaičiuojame, kad Vilniaus mieste butų kainų lygis turėtų augti maždaug apie 3-5 proc., lygiai taip pat ir Klaipėdoje bei Kaune. Šiauliuose, Panevėžyje – apie 6-7 proc. Atskiruose regionuose gali būti ir kitų kainų pokyčių, bet atskiri regionai neturi labai plačiai išsivysčiusios NT rinkos. Ten galima pamatyti ir dviženklių (procentais. – ELTA) kainos augimų, nors juos gali išpūsti vos keli įvykę brangesni sandoriai“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, nors ir prielaidų rekordiniams metams yra, tačiau NT sektorius neturėtų augti išskirtinai žymiai.

„Prielaidų rekordams šiemet, bent jau kalbant apie trijų didžiųjų Lietuvos miestų pirminės rinkos būstą, yra, bet skaičiuojame, kad jie neturėtų būti kažkuo žymiai didesni“, – sakė A. Šapoka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad, nors jau praėjusių metų NT rinka nustebino savo augimu, teigiamų signalų matoma ir šiemet.

„Daugelį analitikų pernai nustebino ir visi jau pernai prognozavo tam tikrą kuklesnį būsto rinkos aktyvumą. Visi tikėjosi, kad prieš metus žadėtas pinigų politikos kursas kryps priešinimo link. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketino pernai metų pradžioje didinti palūkanų normas, pabaigė kiekybinį skatinimą ir apie jo tąsą nebuvo net kalbos. Bet euro zonos ekonomikai lėtėjant ir išsikvepiant, ta situacija pasikeitė.

ECB atnaujino kiekybinį skatinimą, nelietė palūkanų normų į griežtinimo pusę. Tai labai svarbus indikatorius, kuris rodo, kad jau dabar analitikai prognozuoja, kad net vidutiniu keleto metų laikotarpiu kažkokių griežtinimo veiksmų, kalbant apie kredito kainą, neturėtų būti. Tai NT rinkai yra labai teigiamas signalas, kuris nuramina tiek investuotojus į šią rinką, tiek ir būsto pirkėjus“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, šiemet NT rinką nuo naujų rekordų gali sulaikyti sumenkę vartotojų lūkesčiai.

„Kas jau šiems metams neleidžia tikėtis kažkokių panašių rekordų, tai tie patys vartotojų lūkesčiai. Jei pernai stebėjome rekordinius pastarąjį dešimtmetį vartotojų lūkesčius, tai dabar matome, kad tas neapibrėžtumas, kurį stebime išorės rinkose, euro zonos stagnacija, eksportuotojų prastesni rodikliai, lemia atsargesnį ir vartotojų elgesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, dabartinė būsto rinkos situacija nėra panaši į buvusią prieš dešimtmetį, prieškriziniu laikotarpiu.

„Lyginant investicijų į gyvenamąjį NT srautą su kredito srautu, jie eina koja kojon. Prieškriziniu laikotarpiu šių dviejų rodiklių santykyje matėsi, kad daug kredito lėšų nebuvo padengta realiais investicijų srautais“, – Eltai sakė ekspertė.

A. Šapokos teigimu, pasiūlos ir paklausos dėsniai rinką patys sureguliuoja per 12-24 mėnesius.

„Rizikos, kurios galėtų iš esmės nulemti NT rinkos pokyčius – bendra makroekonominė padėtis. Jeigu iš esmės mažėtų BVP, keistųsi eksporto-importo balansas. Kalbame ne apie pačios NT rinkos, bet daugiau šalies bendros ekonominės padėties pokyčius.

NT rinkos pokyčius galėtų sąlygoti sugriežtėjęs bankų skolinimas, bet bent jau artimiausiu metu, panašu, tokių dalykų nenusimato. Plėtotojai susiduria su brangstančiais statybos kaštais, su ribotu skolinto kapitalo prieinamumu ir biurokratiniais procesais“, – teigė „Ober-Haus“ vadovas.

A. Šapoka pridūrė, kad šiuo metu investuoti į būsto įsigijimą vis dar verta.

„Jeigu žvelgtume į vidutinę perspektyvą, tai įsigyti būstą dar tikrai vertėtų. Tikrai negalime pasakyti, kas bus po 5 ar 10 metų, bet, žvelgiant bent jau į artimiausius metus, labai panašu, kad neigiamų pasikeitimų rinkoje neturėtų būti. Plėtotojai lygiai taip pat nusiteikę optimistiškai“, – sakė jis.

Vilniuje pernai buvo parduota 12,1 tūkst. butų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst.

Investiciniai būstai populiarėja, bet ar ne per vėlai?

Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2019 metais investicinių butų buvo beveik 2 tūkst., Kaune – kiek daugiau nei 1 tūkst., Klaipėdoje – 550. A. Šapoka teigė pastebintis tendenciją, kad tarp lietuvių populiarėja investavimas į šiuos būstus.

 „Praėję metai, bent jau daliai stambiausių plėtotojų, buvo labai sėkmingi tuo atžvilgiu, kad didelę dalį jų parduodamo portfelio nupirko atskiri, pavieniai investuotojai, kurie ir perka po vieną būstą. Manome, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti šiais metais.

Daugiausia tai nedidelio ploto, efektyviai suplanuoti naujos statybos būstai. Mūsų skaičiavimais, tokių būstų kaina dominuoja tarp 60-90 tūkst. eurų. Toks būstas, bent jau prie dabartinių sąlygų, yra likvidus tiek nuomos rinkoje, tiek pačiame pardavime. Tai galima laikyti tvaria, saugia investicija. Vidutinė nuomos grąža Vilniaus mieste yra apie 5 proc. Kituose miestuose šiek tiek didesnė, priklausomai nuo regiono“, – sakė A. Šapoka.

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad metas, kai reikėjo įsigyti investicinius būstus, yra jau praėjęs.

„Sakyčiau, kad šis metas yra praėjęs senokai. Dabar yra avių momentas, kai investuotojos avys seka madingą tendenciją. Šiuo metu ta rinka yra pakankamai neprastai išpopuliarėjusi ir pritraukusi daug dėmesio. Tas atsiperkamumo ir atitinkamai ilgalaikės naudos ir grąžos santykis su investicija labai priklauso nuo atskirų objektų, bet tai nėra taip patrauklu, kaip buvo kokiais 2016 metais, kai tai buvo pati pradžia ir labai trūko to nuomojamo ploto. Dabar situacija yra kitokia. Dabar reikėtų labai atidžiai galvoti“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė.

Pernai bendra investicijų suma į investicinius butus siekė per 300 mln. eurų trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Tarp nesusituokusių investuotojų į butus 62 proc. sandorių teko moterims. Apie 60 proc. visų investicijų teko šeimoms. 9 iš 10 šeimų turėjo vaikų, o daugiausiai sandorių teko šeimoms nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATYBOS: vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas trečiadienį surengė tikrinimą, kaip Lietuvoje veikia gyventojų informavimo ir perspėjimo sistema - visoje šalyje 15 val. buvo įjungtos sirenos, gyventojai buvo perspėti žinutėmis į mobiliuosius telefonus, Lietuvos radijo ir televizijos eteryje ištransliuotas tekstinis ir balsinis perspėjimo pranešimas.
  • STATYBOSE: iš Vilniuje, Liepkalnyje, statybos darbus atliekančios įmonės gavęs pranešimą, kad statybvietėje rastas itin didelis kiekis asbesto turinčių statybinių atliekų, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą.

  • DOSNUMAS: lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai per „Maisto banko“ akciją paaukojo daugiau kaip 106 tūkst. vienetų ilgo galiojimo maisto produktų, kurių vertė viršijo 99 tūkst. eurų.
  • PATOGIAU: pirmadienį Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje kartu su išorės paslaugų teikėju atidaromas pasų centras Mančesteryje, kuriame bus teikiama Lietuvos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir keitimo paslauga - tai jau trečiasis pasų centras Jungtinėje Karalystėje.
  • NETYČIA: jaunai italei per klaidą suleista šešiaguba vakcinos nuo koronaviruso dozė - medicinos sesuo 23 metų medicinos studentei sekmadienį vienoje Toskanos ligoninėje suleido visą buteliuką „„Biontech“/“Pfizer“ preparato, kuris įprastai skirtas šešioms atskiroms dozėms.
  • PADĖTIS GERĖJA: Ispanija sekmadienį atšaukė nuo spalio galiojusią nepaprastąją padėtį, kuri buvo įvesta kovojant su naujojo koronaviruso pandemija. Ispanai pirmą kartą po daugelio mėnesių vėl galės keliauti tarp šalies regionų.
  • SPROGIMAI: vakarinėje Kabulo dalyje prie vienos mokyklos nugriaudėjo trys sprogimai, šeštadienį pranešė Afganistano vidaus reikalų ministerija, nepateikdama detalių.
  • NELAIMĖ: per viename Somalio sostinės Mogadišo rajone kilusius staigius potvynius žuvo vienuolika vaikų.
  • RADINIAI: Dievogalos kaime, kluone, moteris (g. 1968 m.) rado šautuvą, 146 vnt. įvairaus kalibro šovinius, granatą, du detonatorius, vieną sprogdiklį, galimai tris trotilo briketus, rankinę granatą ir pirotechninį užtaisą, kuriuos pasiėmė policijos pareigūnai.
  • APSINUODIJO: valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, penktadienį gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą - blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi šios mokyklos valgykloje ir keletas iš jų jau gydomi ligoninėje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar kitąmet reikėtų didinti minimalią algą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Didysis šeimų maršas jau šeštadienį. Ar dalyvausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +18 C

+7 +16 C

 

+6 +13 C

+19 +26 C

+10 +17 C

 

+10 +17 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos