respublika.lt

Ekspertai: NT rinka toliau augs, butai brangs (4)

2020 vasario 15 10:03:10
Lukas Blekaitis, Elta

Registrų centro duomenimis, pernai visoje Lietuvoje buvo parduota 35,8 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, tai buvo rekordiniai metai Lietuvai. Ekspertai sutaria, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos augimas turėtų išlikti ir šiemet.

×
nuotr. 2 nuotr.
NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka. „Ober-Haus“ nuotr.

 

NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka prognozuoja, kad šiemet numatomas tolesnis butų brangimas.

„Manome, kad ateinantys metai, bent jau būsto rinkai, Lietuvoje turėtų būti pakankamai sėkmingi. Manome, kad kainų lygis skirtingose šalies vietose turėtų augti skirtingais tempais, bet bendros tendencijos turėtų išlikti nuosaikios. Tai reiškia, kad sandorių skaičius turėtų būti labai panašus, koks buvo praėjusiais metais. Galbūt šiek tiek didesnis atskiruose regionuose.

Kainos taip pat turėtų nuosaikiai kilti. Skaičiuojame, kad Vilniaus mieste butų kainų lygis turėtų augti maždaug apie 3-5 proc., lygiai taip pat ir Klaipėdoje bei Kaune. Šiauliuose, Panevėžyje – apie 6-7 proc. Atskiruose regionuose gali būti ir kitų kainų pokyčių, bet atskiri regionai neturi labai plačiai išsivysčiusios NT rinkos. Ten galima pamatyti ir dviženklių (procentais. – ELTA) kainos augimų, nors juos gali išpūsti vos keli įvykę brangesni sandoriai“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, nors ir prielaidų rekordiniams metams yra, tačiau NT sektorius neturėtų augti išskirtinai žymiai.

„Prielaidų rekordams šiemet, bent jau kalbant apie trijų didžiųjų Lietuvos miestų pirminės rinkos būstą, yra, bet skaičiuojame, kad jie neturėtų būti kažkuo žymiai didesni“, – sakė A. Šapoka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad, nors jau praėjusių metų NT rinka nustebino savo augimu, teigiamų signalų matoma ir šiemet.

„Daugelį analitikų pernai nustebino ir visi jau pernai prognozavo tam tikrą kuklesnį būsto rinkos aktyvumą. Visi tikėjosi, kad prieš metus žadėtas pinigų politikos kursas kryps priešinimo link. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketino pernai metų pradžioje didinti palūkanų normas, pabaigė kiekybinį skatinimą ir apie jo tąsą nebuvo net kalbos. Bet euro zonos ekonomikai lėtėjant ir išsikvepiant, ta situacija pasikeitė.

ECB atnaujino kiekybinį skatinimą, nelietė palūkanų normų į griežtinimo pusę. Tai labai svarbus indikatorius, kuris rodo, kad jau dabar analitikai prognozuoja, kad net vidutiniu keleto metų laikotarpiu kažkokių griežtinimo veiksmų, kalbant apie kredito kainą, neturėtų būti. Tai NT rinkai yra labai teigiamas signalas, kuris nuramina tiek investuotojus į šią rinką, tiek ir būsto pirkėjus“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, šiemet NT rinką nuo naujų rekordų gali sulaikyti sumenkę vartotojų lūkesčiai.

„Kas jau šiems metams neleidžia tikėtis kažkokių panašių rekordų, tai tie patys vartotojų lūkesčiai. Jei pernai stebėjome rekordinius pastarąjį dešimtmetį vartotojų lūkesčius, tai dabar matome, kad tas neapibrėžtumas, kurį stebime išorės rinkose, euro zonos stagnacija, eksportuotojų prastesni rodikliai, lemia atsargesnį ir vartotojų elgesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, dabartinė būsto rinkos situacija nėra panaši į buvusią prieš dešimtmetį, prieškriziniu laikotarpiu.

„Lyginant investicijų į gyvenamąjį NT srautą su kredito srautu, jie eina koja kojon. Prieškriziniu laikotarpiu šių dviejų rodiklių santykyje matėsi, kad daug kredito lėšų nebuvo padengta realiais investicijų srautais“, – Eltai sakė ekspertė.

A. Šapokos teigimu, pasiūlos ir paklausos dėsniai rinką patys sureguliuoja per 12-24 mėnesius.

„Rizikos, kurios galėtų iš esmės nulemti NT rinkos pokyčius – bendra makroekonominė padėtis. Jeigu iš esmės mažėtų BVP, keistųsi eksporto-importo balansas. Kalbame ne apie pačios NT rinkos, bet daugiau šalies bendros ekonominės padėties pokyčius.

NT rinkos pokyčius galėtų sąlygoti sugriežtėjęs bankų skolinimas, bet bent jau artimiausiu metu, panašu, tokių dalykų nenusimato. Plėtotojai susiduria su brangstančiais statybos kaštais, su ribotu skolinto kapitalo prieinamumu ir biurokratiniais procesais“, – teigė „Ober-Haus“ vadovas.

A. Šapoka pridūrė, kad šiuo metu investuoti į būsto įsigijimą vis dar verta.

„Jeigu žvelgtume į vidutinę perspektyvą, tai įsigyti būstą dar tikrai vertėtų. Tikrai negalime pasakyti, kas bus po 5 ar 10 metų, bet, žvelgiant bent jau į artimiausius metus, labai panašu, kad neigiamų pasikeitimų rinkoje neturėtų būti. Plėtotojai lygiai taip pat nusiteikę optimistiškai“, – sakė jis.

Vilniuje pernai buvo parduota 12,1 tūkst. butų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst.

Investiciniai būstai populiarėja, bet ar ne per vėlai?

Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2019 metais investicinių butų buvo beveik 2 tūkst., Kaune – kiek daugiau nei 1 tūkst., Klaipėdoje – 550. A. Šapoka teigė pastebintis tendenciją, kad tarp lietuvių populiarėja investavimas į šiuos būstus.

 „Praėję metai, bent jau daliai stambiausių plėtotojų, buvo labai sėkmingi tuo atžvilgiu, kad didelę dalį jų parduodamo portfelio nupirko atskiri, pavieniai investuotojai, kurie ir perka po vieną būstą. Manome, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti šiais metais.

Daugiausia tai nedidelio ploto, efektyviai suplanuoti naujos statybos būstai. Mūsų skaičiavimais, tokių būstų kaina dominuoja tarp 60-90 tūkst. eurų. Toks būstas, bent jau prie dabartinių sąlygų, yra likvidus tiek nuomos rinkoje, tiek pačiame pardavime. Tai galima laikyti tvaria, saugia investicija. Vidutinė nuomos grąža Vilniaus mieste yra apie 5 proc. Kituose miestuose šiek tiek didesnė, priklausomai nuo regiono“, – sakė A. Šapoka.

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad metas, kai reikėjo įsigyti investicinius būstus, yra jau praėjęs.

„Sakyčiau, kad šis metas yra praėjęs senokai. Dabar yra avių momentas, kai investuotojos avys seka madingą tendenciją. Šiuo metu ta rinka yra pakankamai neprastai išpopuliarėjusi ir pritraukusi daug dėmesio. Tas atsiperkamumo ir atitinkamai ilgalaikės naudos ir grąžos santykis su investicija labai priklauso nuo atskirų objektų, bet tai nėra taip patrauklu, kaip buvo kokiais 2016 metais, kai tai buvo pati pradžia ir labai trūko to nuomojamo ploto. Dabar situacija yra kitokia. Dabar reikėtų labai atidžiai galvoti“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė.

Pernai bendra investicijų suma į investicinius butus siekė per 300 mln. eurų trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Tarp nesusituokusių investuotojų į butus 62 proc. sandorių teko moterims. Apie 60 proc. visų investicijų teko šeimoms. 9 iš 10 šeimų turėjo vaikų, o daugiausiai sandorių teko šeimoms nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos