respublika.lt

Ekspertai: Lietuvos gyventojų finansinė sveikata vertinama stipriu penketu

(73)
Publikuota: 2023 kovo 14 11:22:00, Žygimantas Šilobritas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“ pirmą kartą sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą. Pasak banko išvados, Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos būklė vertinama vidutiniškai – indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų ir lenkia latvių ir estų rodiklius.

 

Visgi, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, lietuvių finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini.

„Indekso vertei Lietuvoje neigiamos įtakos turėjo prastesni gyventojų finansiniai gebėjimai, įvertinti 51 balu, tuo metu lietuvių finansinio raštingumo žinios vertinamos kiek geriau − 55 balais. Nepaisant to, Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – geriausia Baltijos šalyse. Latvijos gyventojų finansinės sveikatos indekso rodiklis siekia 44, Estijos – 50 balų“, – duomenų pristatymo žurnalistams metu teigė J. Cvilikienė.

Visgi, anot jos norint pasivyti Švediją, savo žinias ir gebėjimus mūsų šalies gyventojams reikėtų gerokai patobulinti, nes švedų finansinė sveikata tyrime įvertinta aukščiausiai – 71 balu.

31 proc. gyventojų yra finansiškai pažeidžiami

Pasak J. Cvilikienės, pagal surinktų indekso balų skaičių gyventojų finansinė sveikata galėjo būti įvertinta kaip pažeidžiama, nestabili, stabili ar stipri.

„Atliekant tyrimą, gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − pasakoja ji.

Kaip rodo tyrimo rezultatai 40 proc. – 12 proc. finansiškai stiprių ir 28 proc. finansiškai stabilių, lietuvių asmeninių finansų situaciją galima vertinti kaip stabilią ar stiprią. Palyginimui − Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių gyventojų yra 39 proc.

Visgi, 31 proc. Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, kiti 28 proc. susiduria su finansiniais iššūkiais.

Kaip pažymi „Swedbank“ atstovė, geros finansinės sveikatos požymiu reikėtų laikyti asmens ar šeimos gebėjimą išlaikyti balansą tarp dabarties ir ateities finansinių poreikių bei tikslų. Tyrimas atskleidė, kad ilgalaikis finansinis atsparumas ir saugumas – Lietuvos gyventojų silpnoji pusė.

„7 iš 10 apklaustųjų pajamos per pastaruosius 12 mėn. viršijo arba atitiko išlaidas, tai reiškia, kad reikšminga gyventojų dalis geba išlaikyti kasdienių finansų balansą. Tačiau daugiau nei pusė gyventojų nėra užtikrinti, kad išėjus į pensiją jiems užteks santaupų, kurios garantuotų norimą pragyvenimo lygį. Tik trečdalis gyventojų nenumatytiems įvykiams trumpuoju laikotarpiu turi sukaupę 3 ar daugiau mėnesių namų ūkio pajamų dydžio santaupas“, – rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak tyrimo duomenų, pusė šalies gyventojų nurodo, kad neturi jokių skolų. Tuo metu 36 proc. sako, kad jų turima skola atitinka jų finansines galimybes. Su sunkumais dėl skolų nurodo susiduriantys 13 proc. gyventojų: 8 proc. jų teigia, kad turima skola šiek tiek viršija finansines galimybes, o 5 proc. pripažįsta, kad jų skola yra gerokai didesnė nei finansinės galimybės.

Moterys turi mažiau finansinės laisvės

Tyrimo duomenimis, moterys yra mažiau užsitikrinusios finansinį saugumą sulaukus senatvės nei vyrai. Tarp teigiančių, kad neturi jokių santaupų ir nekaupia senatvei – 35 proc. vyrų ir 47 proc. moterų.

„Ribotos galimybės užsitikrinti ilgalaikį finansinį saugumą nėra vienintelis iššūkis, kurį atskleidė tyrimas. Jis taip pat išryškino finansinių žinių bei pajėgumų skirtumus tarp lyčių. Moterų finansinių galimybių indekso rodiklis – 49, yra keturiais balais mažesnis nei vyrų – 53. Tuo metu moterų finansinio raštingumo indeksas sudaro 52 balus ir nuo vyrų atsilieka penkiais balais“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, panaši dinamika išlieka ir kitose su ilgalaikio finansinio atsparumo srityse – moterys dažniau nurodo neturinčios santaupų finansiniams netikėtumams atremti, taip pat – draudimo ar teisinių sutarčių, kurios padėtų apsaugoti jas, jų artimuosius ar jų turimą turtą nuo nelaimingų atsitikimų.

„Tenka konstatuoti faktą, kad mūsų visuomenėje moterys turi mažiau finansinės laisvės bei yra labiau priklausomos nuo kitų – antrosios pusės, tėvų, valstybės pagalbos. 56 proc. vyrų sako galintys savarankiškai susitvarkyti su finansais, taip sakančių moterų – 52 proc. Tuo metu su teiginiu, kad jų turimi finansai užtikrina pakankamą laisvę, nesutinka 31 proc. moterų ir 24 proc. vyrų“, – sakė J. Cvilikienė.

Mėnesio pabaigoje jaučia pinigų stygių

Pasak J. Cvilikienės, siekiantys pagerinti savo finansinę sveikatą gyventojai turėtų siekti balanso ne tik kasdieniuose finansuose, bet ir įvertinę tolimesnę perspektyvą.

„Mėnesio pabaigoje pinigų stygių jaučia arba ant ribos balansuoja įvairaus dydžio pajamas gaunantys gyventojai. Tad akivaizdu, kad tam didžiausios įtakos dažniausiai turi ne pajamų dydis, o jų valdymo įpročiai. Taigi, norint užsitikrinti kasdienių finansų pusiausvyrą, pirmiausia reikėtų peržiūrėti savo išlaidas ir įvertinti, kurios iš jų yra būtinos, o kurias galima sumažinti. Čia svarbu nenuvertinti smulkių išlaidų – mėnesio pabaigoje jos gali sudaryti apčiuopiamas sumas“, – atkreipė dėmesį „Swedbank“ atstovė. 

Gerą kasdienių finansų sveikatą, pasak J. Cvilikienės, padeda palaikyti ir sumanus požiūris į skolinimąsi vartojimui, nes neturint galimybės sutaupyti iš anksto, gali būti sunku apmokėti skolas.

„Siekiant užsitikrinti finansinį atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje, svarbu pasirūpinti keliais dalykais. Pirmiausia – bent 3 mėnesių asmens ar šeimos pajamų dydžio finansinis rezervas, kuris pagelbėtų netikėtai sumažėjus pajamoms ar padidėjus išlaidoms. Kitas žingsnis – apsaugoti save ir savo finansus nuo įvairių nelaimingų atsitikimų padarinių apdraudžiant ar kitaip teisiškai apsaugant tai, kas vertinga mums ir mūsų šeimai“, – sako J. Cvilikienė.

Galiausiai, pasak finansų ekspertės, ilgalaikį finansinį saugumą padės užtikrinti kaupimas senatvei bei santaupos tiems tikslams, kuriems, atmetus būtinąsias išlaidas, vieno mėnesio pajamų nepakanka – kelionėms, pomėgiams ir kitiems poreikiams.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2023 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Tyrimo metu buvo apklausti 4 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (73)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar baiminatės vasaros audrų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+10 +18 C

+10 +21 C

+14 +17 C

+19 +25 C

+17 +26 C

+15 +19 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-8 m/s