1 nuotr.Prezidentūra svarsto siūlyti kelti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) ribą, siekiant mažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad atsižvelgus į išaugusį šalies biudžeto deficitą bei užsibrėžtą valdžios tikslą mažinti mokestines lengvatas, tokias idėjas reikėtų vertinti atsargiai. Tuo tarpu finansų analitikas Marius Dubnikovas siūlymą didinti NPD vertina teigiamai ir priduria, kad tai padėtų mažinti turtinę nelygybę bei šešėlį ekonomikoje.
„NPD didinimas vis tik yra geresnė priemonė nei minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas, nes ji sumažina mokesčių naštą ir atitinkamai paliečia mažesnes pajamas gaunančiuosius. Iš kitos pusės, NPD nemažina tų ekonominių veiklų konkurencingumo, kuriuose atlyginimų lygis yra nedidelis, kaip šiuo metu nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, tokiuose kaip maitinimo, viešbučių ar restoranų, apgyvendinimo veiklose“, – NPD didinimo naudas įvardijo I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau ekonomistė pažymi, kad priimant sprendimus dėl mokesčių sistemos pokyčių svarbu akylai stebėti Lietuvos fiskalinę situaciją.
„Kaip matome iš makroekonominių duomenų, ekonomika pandemiją atlaikė tikrai neblogai. Tuo tarpu mūsų biudžeto deficitas yra išties tarp didesnių, lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis ar atsižvelgus į ES kontekstą. Juolab negalima teigti, kad visos lėšos, kurias išnaudojome pandeminiu laikotarpiu, padėjo mums atsispirti pandemijos iššūkiams: tikrai labai nemažai jų buvo iššvaistyta netaikliai, ir atitinkamai tai mūsų ekonominės struktūros nesustiprino. Todėl dabar reiktų galvoti apie ekonominio atsparumo, būtent viešųjų finansų atsparumo didinimą“, – sakė ji.
Anot I. Genytės-Pikčienės, pandemijos laikotarpiu „į populiarius, bet vis tik galbūt ne savalaikius, sprendimus vertėtų neįsitraukit“.
„Matome, kad ne vien NPD klausimas šiuo metu yra siūlomas, taip pat yra susirūpinta ir gimstamumo didinimu, siūloma grąžinti GPM už gimusį vaiką. Tų iniciatyvų, kurios būtų populiarios visuomenėje, iš tiesų yra nemažai. Reikia turėti omenyje, kad dabar kaip tik yra galvojama, kaip atsisakyti visokių išlygų ir mokesčių išimčių, ir atitinkamai šiek tiek supaprastinti mokestinę sistemą“, – akcentavo ji.
Savo ruožtu M. Dubnikovas pabrėžė, kad NPD didinimas padėtų sumažinti turtinę atskirtį ir nelygybę Lietuvoje
„Šią priemonę vertinčiau teigiamai, visų pirma dėl to, kad iš tiesų daugiau žmonių, kurie gauna minimalias pajamas, gautų didesnes pajamas. (...) NPD didinimas iš tiesų yra gera priemonė dėl to, kad ji šiek tiek mažina pajamų nelygybę, t. y. žmonės, kurie gauna minimalias pajamas, jų gautų daugiau, o tiems, kurie gauna didesnes pajamas, NPD nebūtų taikomas“, – teigė jis.
Anot M. Dubnikovo, didesnis NPD skatintų į legalią darbo rinką įsitraukti iki šiol šešėlyje dirbusius šalies gyventojus.
„Tai taip pat būtų paskata žmonėms, kurie vis dar yra šešėlyje. Šiuo atveju legaliai uždirbamų pajamų kreivė būtų daug patrauklesnė, ir į darbo rinką padėtų įtrauktų žmones, kurie galbūt vis dar stengiasi dirbti pilkoje zonoje“, – teigė jis.
