5 nuotr.Europos Komisija (EK) pažymi teigiamus šalies žingsnius dėl skurdo mažinimo, tačiau atkreipia dėmesį į kritinius aspektus.
EK trečiadienį pritarė šalims narėms skirtas ataskaitas apie ekonominius iššūkius.
„Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos, tokios kaip skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo ir sveikatos sistemos problemos nesitraukia ir uždelstos gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – žurnalistams trečiadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
„Kalbant apie skurdą ir socialinę nelygybę, EK pastebi teigiamus žingsnius, universalias išmokas vaikams, padidintą indeksavimo mechanizmą pensijoms. Tai padeda mažinti rizikas atitinkamose visuomenės grupėse, bet ekonominio pagerėjimo vaisiais skirtingi regionai ir žmonės dalijasi netolygiai“, – sakė jis.
Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, kritinė situacija dėl skurdo išlieka trimis aspektais.
„Pirma, gyventojų dalis, kuri patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką. Antra – pajamų nelygybė. Tai yra penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių pajamų nelygybė. Trečia, išmokų vaidmuo mažinant skurdą“, – sakė A. Pranckevičius.
Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka labai aukšta tarp bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, vienišų tėvų.
A. Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad buvo praplėsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, įvestas automobilio registracijos mokestis, tačiau šie mokesčiai biudžeto pajamų atžvilgiu yra mažai reikšmingi.
Jo teigimu, mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka žemas.
„Kalbant vien apie PVM, jau kelerius metus iš eilės nesurenkamas net ketvirtadalis mokesčio, ir tai yra daugiau nei 1 mlrd. eurų kasmet“, – nurodė A. Pranckevičius.
Tuo metu švietimo sistema, pasak A. Pranckevičiaus, ir toliau nėra orientuota į moksleivių, studentų ir valstybės poreikius, o reformų pažanga šioje srityje, EK vertinimu, yra nedidelė.
„Sumažėjus moksleivių ir studentų skaičiui, pedagogams senstant, infrastruktūros išlaikymo kaštams kylant darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse“, – sakė jis.
Aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos šalims skirtos rekomendacijos.
Praėjusiais metais Lietuvai skirtoje ataskaitoje EK taip pat nurodė, kad šalies pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinės būklės. Joje atkreiptas dėmesys ir į mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių.
