ECB: palūkanų normos didinamos 50 bazinių punktų, gyventojų paskolos brangs

„Vadovaudamasi tvirtu įsipareigojimu vykdyti savo įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, Valdančioji taryba ėmėsi tolesnių svarbių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad infliacija grįžtų į siekiamą 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį", - rašoma ketvirtadienį paskelbtame ECB pranešime.

Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.

Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks ketvirtadienį žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.

Apie ketinimus jau kitame posėdyje palūkanų normas didinti bent 25 baziniais punktais, pinigų politikos formuotojai paskelbė po birželio pradžioje įvykusio susitikimo Nyderlanduose. Tuomet buvo galutinai apsispręsta nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP).

ECB ne kartą pabrėžė, kad palūkanos bus didinamos tik tuomet, kai prieš kurį laiką pirmiau bus nutraukta ši kiekybinio skatinimo priemonė.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo - ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.

Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.

Pranešė apie naują priemonę

ECB taip pat pranešė, kad siekiant užtikrinti pinigų politikos sprendimų veikimą, būtina būtina parengti pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (ang. Transmission Protection Instrument). Pranešime pažymima, kad Valdančiajai tarybai toliau normalizuojant pinigų politiką, ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos sprendimų poveikis būtų sklandžiai perduodamas visoms euro zonos šalims.

Valdančiosios tarybos pinigų politikos bendrumas yra būtina sąlyga tam, kad ECB galėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, akcentuoja jie.

„Naujoji priemonė papildys Valdančiosios tarybos priemonių rinkinį ir gali būti pradėta naudoti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtys priklauso nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo", - rašoma pranešime.

ECB tvirtina, kad pirkimai pagal šią priemonę nebus ribojami ex ante, t.y. remiantis išankstinėmis ekonominių rodiklių prognozėmis. Anot sprendimų priėmėjų, pinigų politikos poveikio perdavimo mecanizmas padės Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

Bet kokiu atveju, šiuo metu pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui, vis dar yra sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas, akcentuoja ECB.

Apie naujos priemonės poreikį imta kalbėti po to, kai Bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir nuo liepos imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.

Nors 19 euro zonos šalių ir naudojasi ta pačia valiuta, tačiau kiekviena sudaro savarankiškus biudžetus ir prisiima skolinimosi įsipareigojimus, dėl to Centrinio Banko planai padidinti bazines palūkanų normas mažiau fiskaliai drausmingų šalių skolinimosi kainą išaugina labiau nei deficito išvengiančioms šalims.

Išaugo Italijos skolos kaštai

Birželio viduryje Italijos dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o šiuo metu siekia maždaug 3,4 proc. Atotrūkis tarp Italijos ir Vokietijos 10 metų palūkanų normų tuomet pasiekė didžiausią skirtumą per pastaruosius dvejus metus ir sudarė 2,45 proc. punkto.

Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas birželį taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai birželį taip pat šovė į viršų. Būtent Pietų Europos šalys įvardijamos kaip nuosaikesnio ir atsargesnio pinigų politikos griežtinimo šalininkės.

Ir nors birželį ECB sušaukus „ad hoc" posėdį ir paskelbus apie naujos antifragmentacijos priemonės sukūrimo planus, Italijos obligacijų pajamingumai laikinai sumažėjo, ketvirtadienį praktiškai neabejojant dėl Italijos ministro pirmininko Mario Draghio atsistatydinimo - skolinimosi kaštai vėl ėmė augti.

Italijos skola siekia daugiau nei 2,7 trilijono eurų, o tai sudaro maždaug 150 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba birželio viduryje po įvykusio skubaus neplanuoto susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą" reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip skelbė pagreitinsiąs darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę", kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje.

Tai yra ryžto parodymas

ECB sprendimas imtis palūkanų normų didinimo 50 bazinių punktų, yra „ryžto parodymas", sako ekonomistas Marius Dubnikovas.

Nepaisant to, kad pats Bankas dar birželį skelbė, kad šio ketvirtadienio posėdyje palūkanos bus didinamos tik 25 baziniais punktais, finansų analitikas sako, kad sprendimas imtis spartesnio pinigų politikos griežtinimo jo nenustebino.

„Rinkoje buvo spėjimas tarp 0,25 ir 0,5 proc. Rinka buvo pasidalinusi per pusę. Kadangi sprendimas didinti palūkanas buvo tik prieš 11 metų, tai šioje vietoje daugiau buvo manančių, kad bus 0,25 proc. Švelnesnis ėjimas.
Bet akivaizdu, kad šis ėjimas signalizuoja rimtą situaciją", - Eltai teigė M.Dubnikovas.

Anot eksperto, šis centrinio banko sprendimas skolininkų kaštų dar nepadidina, tačiau signalizuoja, kad tai tikrai nebus paskutinis žingsnis keliant palūkanas. Tai, pasak M.Dubnikovo, rodo, kad ECB nebėra nusiteikęs orientuotis vien į įsiskolinusių Pietinių Europos valstybių gelbėjimą, kaip darė iki šiol, bet ir suvaldyti infliacijos grėsmes, kurios kyla euro zonai.

„Žaliavų kainos, kaip ir stabilizavosi, bet infliacinis pagreitis arba vadinama spiralė jau yra įsisikusi. Tai yra lūkesčiai dėl atlyginimų, kainų, tolerancija kainų augimui yra padidėjusi. Tai yra sprendimas pristabdyti tą procesą", - aiškino jis.

Be to, finansų analitikas neatmeta, kad Banko Valdančiąją tarybą imtis ryžtingesnio sprendimo paskatino ir pastaruoju metu stebimas euro kurso nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu, lemiantis ir energetikos išteklių pabrangimą Europos valstybėms.

„Euro kursas yra tema, kurią svarstyti. Dėl to, kad euras prarado apie 17 proc. savo vertės per metus. Tai natūraliai prisidėjo prie žaliavų kainų. Kitas dalykas, tai yra ateitis. Stipresnis pareiškimas ir yra tam, kad euro kursą šiek tiek pastiprinti", - tvirtino M.Dubnikovas.