“DnB Nord”, kuris oficialiai įvardijamas kaip norvegiškas bankas, nors tikrieji akcininkai gali gyventi ir ne Norvegijoje, tvirtina įdarbinęs mūsų šalies piliečių nekilnojamąjį turtą neturėdamas galvoje nieko bloga. Maža to, buvo žadama, kad už pinigus, gautus už įkeistą turtą, kuriuos pats bankas ir investavo, neprofesionalūs Lietuvos investuotojai susižers palūkanomis nemažas sumas. Obligacijomis paverstus pinigus sugebėta įbrukti netgi pensininkams, pastarieji šiandien, neturėdami iš ko grąžinti nuostoliu virtusį žadėtą pelną, atiduoda įkeistą savo turtą.
Norvegišku save vadinantis “DnB Nord” bankas sugebėjo įpiršti obligacijų ir vilniečiui S.B. “Jei galite, neminėkite mano pavardės. Gėda prieš vaikus, pažįstamus, kaimynus, kad mane, sulaukusį garbaus amžiaus, bankininkai sugebėjo apmauti kaip vaiką”, - “Respublikai” sakė 1929 metais gimęs pensininkas.
S.B. toks - ne vienintelis. Didžioji dalis iš maždaug 600 neprofesionalių investuotojų, patikėjusių “DnB Nord” žadamais uždarbiais, šiandien vengia kalbėti apie sandėrį. Bijo, kad jie visuomenės akyse atrodys kaip gobšuoliai, norėję uždirbti krūvą pinigų, bet galų gale atsidūrę prasilošusių pokerio žaidėjų vietose.
Pasirašė streso būsenos
“Tačiau argi gobšumu galima vadinti tai, jei bankas, kuriuo aš pasitikėjau, pasiūlė uždirbti? Nuo kada normalus žmogaus noras turėti daugiau legaliais būdais uždirbtų pinigų virto nuodėme? Be to, tuo metu, kai pirkau obligacijas, sveikatos būklė buvo tokia, kad pasirašydamas sutartį daug ko nesuvokiau. O kai supratau, jau buvo per vėlu”, - pasakojo S.B.
81 metų vilnietis tapo vienu iš daugelio patikėjusių 2007-aisiais “DnB Nord” paskelbta akcija Lietuvos gyventojams “Įdarbinkite savo turtą”. Bankas iš pradžių įsiūlydavo, o paskui mielai paskolindavo klientams šimtus tūkstančių ir milijonus su akcijomis susietoms rizikingoms obligacijoms SASO įsigyti. Užstatę savo turtą klientai skolindavo pinigus už 5 proc. metinių palūkanų, tačiau pinigų nematydavo. Mat “DnB Nord” pats juos investuodavo į tarptautines akcijas. Suviliotiems klientams buvo įteikiami trejų metų trukmės SASO, už juos buvo žadama nuo 6 iki kelių dešimčių procentų (!) metinių palūkanų. Atidavus bankui jiems priklausančius penkis procentus, klientams irgi būtų likęs nemažas uždarbis.
Tačiau užėjus krizei uždarbis nuplaukė. Liko tik palūkanos už paskolą, kurias klientai privalo sumokėti bankui.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, tokių paskolų buvo išdalyta už 1,4 mlrd. litų.
Susiviliojo “DnB Nord” akcijoje žadamais pelnais ir S.B. “Gyvenimo aplinkybės man tada buvo atėmusios sveikatą. Tačiau bankas į mano būseną numojo ranka”, - praėjus trejiems metams nuo sutarties pasirašymo kalbėjo senukas. Norėdamas gauti paskolą, bankui jis užstatė vienintelį savo žemės sklypą su paties statytu sodo nameliu šalia Vilniaus. S.B. kaip nuosavybė dar buvo likęs butas ir uždaroji akcinė bendrovė, turinti nykštukinę apyvartą.
“Jei man kas būtų paaiškinęs, kad nesėkmės atveju man gresia prarasti ne tik užstatytą turtą, bet ir paskutinį butą su bendrove, pirkti obligacijų tikrai būčiau nesutikęs. Tačiau visi kalbėjo tik apie pelnus”, - prisiminė vilnietis.
Šiurpinanti banko matematika
S.B. tarptautinio banko akcija susidomėjo perskaitęs reklamą viename šalies žurnale. “Iš jo supratau, kad neinvestuojant savo pinigų, o tik įkeičiant turtą galima per trejus metus užsidirbti mažiausiai 5 proc. palūkanų”, - pasakojo vilnietis.
Kaip pasakojo pats S.B., 2007 m. senuko gyvenime atsitiko daug įvykių, kurie sujaukė jo gyvenimą. “Kaip tik tuo metu išsiskyriau su sutuoktine. Jutau didžiulį stresą, kreipiausi į gydytojus dėl galvos svaigimo. Man buvo nustatyta išeminė smegenų liga. Būdamas labai blogos būsenos ir tariausi dėl sandorio viename “DnB Nord” skyrių”, - dėstė pašnekovas.
Kaip pasakojo S.B., pirmiausia buvo įvertintas jo žemės sklypas su sodo nameliu. “DnB Nord” jį įvertino net 420 tūkst. litų. “Tiesą sakant, trumpam buvo kilusi nuostaba - kodėl tiek daug? Bet bankas buvo dosnus - jis pasiūlė už įkeistą turtą įsigyti dvigubai didesnės vertės obligacijų. Iš viso už 950 tūkst. litų”, - tvirtino vilnietis.
“Aš sutikau. Juolab kad man banko darbuotoja paaiškino, kad nesėkmės atveju nieko neprarasiu. Blogiausiu atveju negausiu palūkanų, dar blogesniu - neteksiu žemės sklypo ir namelio... Kadangi jaučiausi labai blogai, man pakištos sutarties neskaičiau. Pasitikėjau banko darbuotojos žodžiu, kad sutartis gera. Tik po dviejų mėnesių skaitydamas ją su juristu apimtas siaubo aptikau sutarties priede smulkiomis raidėmis įrašytą sąlygą, kad nevykdydamas sutarties galiu prarasti ne tik įkeistą, bet ir apskritai visą turtą”, - sakė S.B.
Prasidėjus krizei ėmė pildytis blogiausias įvykių scenarijus. Sklypo ir sodo namelio vertė nukrito iki 40 tūkst. litų. Obligacijos tapo bevertės, o “DnB Nord” jas sutiko išpirkti tiktai pradine verte, t.y. be palūkanų. Penkiaprocentė jų norma reiškė, kad S.B. bankui liko skolingas 140 tūkst. litų. Verslas irgi beveik sustojo - iš vienos pensijos padengti skolą pensininkui buvo nerealu. Tapo akivaizdu, kad greitai bankas pareikalaus iš senuko atiduoti visą nekilnojamąjį, o galbūt ir kilnojamąjį turtą. “Jie užleidžia antstoliais, o tie jau moka numauti skolininkui paskutines kelnes”, - maždaug prieš dešimt dienų pasakodamas savo liūdną istoriją nelinksmai juokavo aštuoniasdešimtmetis.
Išvadino apgavikais
Tuomet jis išvadino banką ir jo darbuotojus apgavikais. “Juk jie iš anksto žinojo, kad iš tokių apsikvailinusių žmonių, koks esu aš, atims visą turtą. Kai pirkau obligacijas, jau visur buvo kalbama apie greitai sprogsiantį nekilnojamojo turto burbulą, gresiančią krizę. Aš, paprastas investuotojas, galbūt ir nesupratau, ką tai reiškia. Betgi bankas tai žinojo!” - stebėjosi senolis.
Gali būti, kad bent jau S.B. butas bus išgelbėtas dėl “Respublikoje” pasirodžiusių publikacijų. “Banko atstovai man paskambimo ir pasakė, kad skolai padengti jiems užteks ir žemės sklypo su nameliu”, - vakar dienraščiui pranešė pensininkas. S.B. teigė savo istoriją skelbti sutikęs tik dėl to, kad jis esąs Lietuvos patriotas ir nenorįs, kad į jo situaciją pakliūtų daugiau apmulkintų tautiečių. “Žinau, kad už tai mane bankas gali nubausti ir atimti butą. Tikėsimės, jie elgsis garbingai ir to nedarys”, - vylėsi vilnietis.
“Respublikos” duomenimis, į S.B. panašių, su “DnB Nord” akcija susijusių istorijų yra ne viena. Pavyzdžiui, paskutinį būstą gali prarasti Mažeikiuose gyvenantis pensininkas K.M. ir jo žmona.
Atsitvėrė ramybės siena
Tuo tarpu tarptautinis bankas “DnB Nord” iš paskutiniųjų neigia savo kaltę įtartinoje istorijoje. Kadangi tikėjomės, kad banko poziciją išdėstys naujasis jo vadovas dr. Vygintas Bubnys, siuntėme jam klausimus. Tačiau už savo viršininką atsakė “DnB Nord” viešųjų ryšių specialistas Andrius Vilkancas. Pateikiame sutrumpintus jo atsakymus.
- Kaip V.Bubnys vertina 2007 m. paskelbtą akciją “Įdarbinkite savo turtą”? Ar, jo asmenine nuomone, ši akcija pasiteisino? Jei ne, tuomet kuo nepasiteisino?
- Su akcijų ar žaliavų rinkų indeksais susietos banko obligacijos yra saugi investicija, nes net ir prasidėjus krizei jas įsigiję investuotojai išsaugojo visą nominalią investicijos sumą kartu su nustatytu investiciniu prieaugiu (palūkanomis).
- Kaip V.Bubnys vertina faktą, kad, 2007-aisiais krizės akivaizdoje siūlydamas klientams paskolas, bankas galėjo iš anksto žinoti, kad klientai praloš, o išloš tiktai bankas? Ar tokie banko veiksmai negali būti vertinami kaip iš anksto suplanuota savo klientų apgavystė?
- Ne, iš anksto nežinojo. Kategoriškai atmetame bet kokius nepagrįstus teiginius dėl sąmoningo investuotojų klaidinimo, nes tai yra netiesa.
Ginčas yra kilęs tik dėl tų atvejų, kai buvo investuojama naudojant finansinį svertą, ir tik tuomet, kai dėl pasaulinės krizės investicija tapo nuostolinga dėl pareigos sumokėti palūkanas už paskolą.
- Ar V.Bubnys nemano, kad “DnB Nord” vadybininkų veiksmai įsiūlant klientams rizikingas paskolas - netgi senukams, turintiems sveikatos problemų ir galimai nesupratusiems savo veiksmų pasekmių, mažų mažiausiai neatitinka etikos? Kaip V.Bubnys vertina faktą, kad, pavyzdžiui, Švedijoje panašią į “Įdarbinkime savo turtą” akciją dėl galimų etikos pažeidimų buvo atsisakyta atlikti? Kaip V.Bubnys vertina faktą, kad tokia akcija vyko tiktai Lietuvoje? Kas dėl to atsakingas?
- Jūsų klausime skambantis teiginys, kad paskola buvo įsiūlyta galimai nesuprantantiems savo veiksmų asmenims, neatitinka tikrovės.
- Žinome, kad kai kuriems klientams bankas jau daro nuolaidų. Ar tai reiškia pripažinimą, kad “DnB Nord”, pardavinėdamas su akcijomis susijusias rizikingas obligacijas, pripažįsta savo kaltę? Ar bankas gailisi dėl mažų mažiausiai neetiškų savo darbuotojų veiksmų?
- Bankas nuo pat pradžių nuosekliai laikosi pozicijos ginčus spręsti dvišalių derybų būdu, leidžiančiu įvertinti visas kiekvieno sandorio faktines sudarymo aplinkybes, ir ieškoti abi puses tenkinančio sprendimo. Tačiau mes negalime sutikti su tariamai investuotojų teises ginančių asmenų nepagrįstais reikalavimais, kuriais galimai siekiama atidėti, sumažinti ar visai išvengti sutartinių įsipareigojimų bankui vykdymo, ypač kai imamasi veiksmų, kuriuos kitaip nei viešųjų ryšių akcijomis sunku pavadinti.
Bankui, suprantama, nėra malonu, kad dėl nepalankių pasaulinės rinkos tendencijų kai kurie investuotojai neuždirbo planuoto investicinio prieaugio, kaip tai įvyko rinkoms kylant, kai šie vertybiniai popieriai jų savininkams buvo pelningi.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
