PVM lengvatos - neribotam laikui

„Projekto tikslas - mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą", - tikina projektą rengę parlamentarai Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Laima Nagienė, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Targamadzė, Domas Griškevičius, Zenonas Streikus, Kęstutis Mažeika, Linas Kukuraitis bei Vytautas Gapšys.

Pasak jų, įvertinus kelis metus galiojančios 9 proc. lengvatos ekonominį ir finansinį poveikį, stebint neatsigavusį į priešpandeminį lygį atvykstančių turistų skaičių ir atsižvelgiant į geopolitinius bei makroekonominius pokyčius, neigiamai veikiančius visos industrijos veiklą, siūloma viešojo maitinimo sektoriui pratęsti 9 proc. PVM galiojimo terminą neribotam laikui.

„Tai leistų užtikrinti sektoriaus skaidrėjimą ir šešėlinių pajamų legalizavimą, išsaugoti ir sukurti naujas darbo vietas, užtikrinti biudžeto pajamų augimą, įsidarbinimo galimybes pažeidžiamoms visuomenės grupėms - jaunimui, moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir karo pabėgėliams. Taip pat būtų užtikrintas mažų įmonių apyvartumas ir sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus. Papildomas pajamas atneštų ir išaugęs vartojimas bei gausesnis veiklą išlaikyti sugebėjusių įmonių skaičius, kuris moka ir kitus (gyventojų pajamų, pelno ir kt.) mokesčius", - teigia pataisų iniciatoriai.

Pandemijos laikotarpiu pritaikyta PVM lengvata didelę dalį verslų esą išgelbėjo nuo bankroto, ir tuo pačiu paskatino įmones veikti skaidriau ir mokėti visus joms taikomus mokesčius.

„Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys rodo, kad viešojo maitinimo sektoriaus pardavimai 2022 metais augo 53 proc. palyginus su 2019 metais, o 2023 m. I ketv. - net 86 proc. palyginus su 2019 metų I ketv. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinės kainos restoranuose pakilo 20,5 proc., tuo metu sektoriaus apyvartos 2023 m. I ketv. išaugo 32 proc. palyginti su 2022 m. I ketv. Taigi, galima teigti, kad 11,5 proc. ketvirčio apyvartos buvo ištraukta iš šešėlio.

Tikėtina, kad PVM lengvatos taikymas taip pat sudarė sąlygas tiekti daugiau viešojo maitinimo paslaugų ir taip buvo išlaikytas viešojo maitinimo paslaugų įperkamumas, atsižvelgiant į tai, kad bendro vartojimo ekonomikoje kritimo sąlygomis, vartotojai pirmiausia mažina elastingiausių kainai prekių ir paslaugų vartojimą. Įsigaliojus PVM lengvatai, Lietuvoje 2021 m. liepos mėn. buvo fiksuotas daug didesnis oficialus viešojo maitinimo paslaugų vartojimo rodiklis nei buvo fiksuojamas iki pandemijos, ir tuo Lietuva išsiskyrė nuo Latvijos ir Estijos, kur tuo pačiu metu buvo fiksuotas ryškiai mažesnis viešojo maitinimo paslaugų suvartojimas, nepaisant panašios epidemiologinės ir ekonominės situacijos", - dėsto seimūnai.

Jų teigimu, ES patirtis rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas maitinimo paslaugų sektoriams daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui.

„Pavyzdžiui, Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, tuo metu Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog palankia mokestine aplinka grįsta maitinimo sektoriaus plėtra įtraukia bedarbius į darbo rinką, stimuliuoja ekonomiką ir galimai didina į biudžetą surenkamų pinigų kiekį.

Šiuo metu Lietuvoje maitinimo paslaugų sektoriuje yra įdarbinti dešimtys tūkstančių darbuotojų. VMI duomenimis, 2019 m. maitinimo paslaugų sektoriuje dirbo 35 954 žmonių. Nepaisant pandemijos, o 2022 m. ir augančių energetikos kaštų ir infliacijos padarinių, karo Ukrainoje pasekmių, šis sektorius ir toliau augo bei kūrė naujas darbo vietas. 2022 m. I ketv. sektoriuje dirbo 36 713 darbuotojų, o jau 2023 m. pradžioje jame buvo sukurta 38 018 darbo vietų, 1 305 daugiau negu prieš metus. Iš Lietuvoje dirbančių Ukrainos karo pabėgėlių, net 12 proc. (2 500) įsidarbino apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse. Po 2023 m. gruodžio 31 d. nelikus PVM lengvatinio tarifo maitinimo paslaugoms, didesnė mokestinė našta ne tik stabdys maitinimo sektoriaus plėtrą, atlyginimų augimą, bet ir tikėtina, kad turės ženklią įtaką bankrotų skaičiui sektoriuje", - vardina parlamentarai.

Pažymėtina, kad 23 iš 27 ES šalių maitinimo įstaigoms taiko pastovų lengvatinį PVM tarifą.

„Dar iki pandemijos Europos Sąjungos šalyse galiojo sumažintas PVM tarifas maitinimo sektoriui, o kai kurios valstybės, siekdamos amortizuoti pandemijos poveikį, šį tarifą tik dar labiau mažino. Pavyzdžiui, Liuksemburge taikomas 3 procentų lengvatinis tarifas, Vokietijoje - 7 proc., Prancūzijoje - 10 proc. Lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms nėra numatytas tik Maltoje (18 proc.), Estijoje (20 proc.), Latvijoje (21 proc.) bei Danijoje (25 proc.). Europos pavyzdys rodo, jog daugumos šalių vyriausybės išskiria šį sektorių, kaip ypatingai svarbų infliacijos suvaldymo, emigracijos stabdymo ir vartojimo didėjimo įrankį, kadangi beveik visas šiame versle dalyvaujantis kapitalas lieka šalyje mokesčių ar pelno pavidalu", - dėstoma aiškinamajame rašte.