respublika.lt

Dėl prastesnio grūdų derliaus brangs maisto produktai (54)

2021 rugsėjo 23 13:55:00
Eltos inf.

Pasėlių laukai pavasarį ūkininkams teikė vilčių, kad šiemet užderės panašus derlius kaip ir pernai – apie 8–8,5 mln. tonų. Visgi karšta liepa, šaltas ir lietingas rugpjūtis šias prognozes gerokai pakoregavo žemyn. Šiuo metu ekspertai skaičiuoja, kad šiųmetis grūdų derlius tesieks 7 mln. tonų ar mažiau, o dėl to brngs maisto produktai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Šiųmetis grūdų derlius tesieks 7 mln. tonų ar mažiau. Linas Agro nuotr.

 

Dėl prastos kokybės mažės eksportas

Didžiausia šiųmetinio grūdinių kultūrų derliaus problema – smulkūs grūdai ir itin mažas saiko svoris, kuris parodo, kiek kilogramų sveria 100 litrų grūdų.

„Žemi saiko svorio rodikliai – išskirtinė šių metų grūdų derliaus problema, kuri Lietuvoje pasitaiko itin retai. Minimalus kviečių saiko svoris, kokio reikalauja užsakovai Ispanijoje, Saudo Arabijoje, Afrikos šalyse, yra 77–78 kg hektolitre. Šiųmetinio grūdų derliaus saiko svoris vidutiniškai siekia 75–76 kg/hl. Daugelis Lietuvos ūkininkų šiemet užaugino kviečius, kurie tinkami tik pašarams gaminti. Prasti grūdų rodikliai – didelė problema visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, Latvijoje ar Prancūzijoje. Su šiuo iššūkiu dabar kovoja ir malūnai, kurie yra priversti keisti miltų gamybos technologijas, ir eksportuotojai, kuriems saiko svoris – vienas svarbiausių rodiklių formuojant grūdų eksporto partijas“, – sako AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Mažesnis ir prastesnės kokybės grūdų derlius, ekspertų teigimu, turės įtakos ir maisto produktų kainoms bei kokybei. „Šiemet užaugo ne tik mažo saiko svorio kviečiai, bet ir avižos, todėl maisto produktų gamintojams bus sunku pagaminti aukštos kokybės produktus. Jau dabar gamyklos visame Baltijos šalių regione susiduria su kokybiškos avižų žaliavos trūkumu“, – pastebi S. Banelis.

Geresnės kokybės grūdai šiemet užderėjo pajūrio, Žemaitijos rajonuose, o tuo metu derlinguose Suvalkijos regionuose dauguma ūkininkų kūlė smulkius ir mažo saiko svorio grūdus. Ekspertų teigimu, pernai 1–2 klasių žieminių kviečių saiko svoris siekė apie 77–78 kg/hl, o šiemet vargiai siekia 74–75 kg/hl. Tuo metu vasarinių kviečių šis rodiklis dar prastesnis ir siekia vos 68–70 kg/hl, kai pernai jų svorio rodiklio vidurkis buvo 78–80 kg/hl.

Pasak S. Banelio, iki šiol eksportuotojams kasmet pavykdavo nesunkiai suformuoti minimalų saiko svorį turinčių grūdų partijas ir sėkmingai įvykdyti eksporto užsakymus. Tačiau šiemet eksportuotojams dėl mažesnio ir nekokybiško derliaus pavyksta įvykdyti ne visus užsakymus – tenka persiderėti su užsakovais dėl žemesnės kokybės grūdų ir dėl mažesnių eksporto apimčių.

„Smulkūs ir skaldyti grūdai eksportui netinkami – jų partijoje gali būti ne daugiau kaip 3 proc. Todėl šiemet dvigubai daugiau laiko ir kruopštaus darbo tenka įdėti tinkamos kokybės grūdų atrinkimui, o tai gerokai sulėtina laivų krovos tempą. Kuo lėčiau kraunami laivai, tuo didesnės sąnaudos. Pernai laivo paros prastova uoste kainavo 17 tūkst. JAV dolerių, o šiemet – jau 40 tūkst. JAV dolerių, be to, išaugo kuro kainos, o vienos tonos krovinio pervežimas jūrų transportu, pavyzdžiui, į Saudo Arabiją, pabrango kone dvigubai – nuo 30 JAV dolerių už toną iki beveik 60 dolerių. Nepaisant to, tikimės, kad turėdami 30 metų patirtį grūdų eksporto srityje sugebėsime per šį sudėtingą kliūčių ruožą sėkmingai išlaviruoti. Iš viso nuo rugpjūčio pradžios skirtinguose Baltijos šalių uostuose jau esame pakrovę 30 laivų su daugiau kaip 0,5 mln. tonų grūdų“, – sako S. Banelis.

Dėl prastos derliaus kokybės, ekspertų teigimu, šiemet kalta ne tik gamta, bet ir dalies ūkininkų pasirinkimas naudoti nesertifikuotą sėklą.

„Kaip rodo statistikos duomenys, šį sezoną iš 1 751 tūkst. ha pasėlių laukų Lietuvoje net 600 tūkst. hektarų užsėta nežinomomis, t. y. neįvardintomis grūdų veislėmis. Tai reiškia, kad nemažai šalies ūkininkų vis dar naudoja nesertifikuotas grūdų sėklas, kurios yra mažiau atsparios klimato kaitos poveikiui ir pasižymi mažesniu derlingumu bei prastesnėmis kokybinėmis savybėmis. Tai sukelia daug problemų grūdų supirkėjams, kuriems sunkiau realizuoti nekokybišką derlių. Didesni ūkiai, kurie naudoja sertifikuotą sėklą ir visus darbus atliko laiku, šiemet didesnių nuostolių nepatyrė. Savo derlių jie laiko grūdų elevatoriuose ir laukia tinkamiausio meto jį realizuoti“, – pažymi S. Banelis.

Pasak specialisto, šie metai bus nesėkmingi ir selekcininkams – rinkoje gali susidaryti kokybiškų sėklų trūkumas, todėl jų kaina gali augti. Tokia pat problema – ne tik su grūdinėmis, bet ir ankštinėmis kultūromis.

„Ankštinių kultūrų derlių šiemet labai paveikė kenkėjai, todėl labai išaugo ir jų sėklų kaina, nes faktiškai nėra iš ko ją padaryti. Pupų derlius šiemet iš viso tragiškas. Nors jų šiemet buvo užsėta daugiau – 78 tūkst. ha (palyginus su 58 tūkst. ha pernai), iš hektaro prikulta vos 1,5 tonos, palyginus su 3 t pernai“, – teigia S. Banelis.

Mažas ankštinių kultūrų derlius stipriai augina jų supirkimo kainas, nepaisant to, jog šių kultūrų eksporto rinkos gana ribotos.

Grūdų supirkimo kainos išlieka aukštos

Tarptautinėms grūdų supirkimo kainoms, pasak S. Banelio, stipriai daro įtaką derlius Prancūzijoje ir tendencijos šios šalies „Euronext“ (MATIF) biržoje.

„Praėjusią savaitę kviečių derliaus prognozės Prancūzijoje buvo sumažintos iki 36,06 mln. tonų, tikimasi, kad šiųmetis derlius bus 8 proc. didesnis nei pastarųjų 5 metų vidurkis. Tuo metu Rusijos žemės rinkos studijų institutas IKAR skelbia, kad šalies kviečių derlius sieks apie 74–75 mln. tonų, kai pernai buvo 86 mln. tonų. Dėl mažesnio derliaus ir prastesnės grūdų kokybės supirkimo kainos MATIF biržoje išlieka aukštos. Šiuo metu kviečių paklausa yra didesnė nei pasiūla, todėl kainų kritimui nėra pagrindo. Tokia tendencija, tikėtina, išliks ir ateities perspektyvoje“, – pažymi S. Banelis.

Ekspertų vertinimu, aukštos grūdų supirkimo kainos gali daryti įtaką ir maisto produktų brangimui.

„Šiais metais maistinių grūdų iš supirkto srauto turėjome apie 40 proc., likusi dalis – kombinuotųjų pašarų gamybai tinkami grūdai. Turėdami unikalią gamybos grandinę nuo „lauko iki stalo“ iš supirktų grūdų atrinksime aukščiausios klasės grūdus, kuriuos sunaudosime miltų, greitai paruošiamų maisto produktų gamybai. Deja, prasta žaliavų pasiūla ir išaugusi jų kaina netolimoje ateityje gali lemti šių maisto produktų brangimą“, – teigia AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.

Rapsų supirkimo kainos taip pat kyla ir artėja rekordo link – šiuo metu MATIF biržoje jos jau siekia 605 eurus už toną. Nors šiemet Europoje užaugintas rapsų derlius panašus kaip ir pernai – apie 17 mln. tonų, jų supirkimo kainų augimą paskatino 35 proc. mažesnis derlius Kanadoje, kuri derlingais metais būna stambi rapsų sėklų tiekėja Europos rinkoms.

Lietuvoje šį sezoną buvo prognozuojamas 1 mln. tonų rapsų derlius. S. Banelio teigimu, nors užaugintų rapsų kokybė nebloga, jų derlingumas šiemet mažesnis. „Pernai iš hektaro ūkininkai kūlė vidutiniškai apie 3 tonas rapsų sėklų, o šiemet – 2,5 t, todėl bendras rapsų derlius, panašu, nebus toks optimistinis ir gali siekti apie 850 tūkst. tonų. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo visų grūdinių kultūrų derlius: kviečių derlius pagal mūsų prognozes šiemet sieks apie 4,5 mln. tonų, tuo metu pernai jis buvo 5,4 mln. tonų, miežių derlius pernai siekė 730 tūkst. tonų, o šiemet – apie 0,5 mln. tonų“, – teigia S. Banelis.

Stambūs šalies ūkiai šiuo metu sudarinėja ateities sandorius 2022–2023 metų rapsų sėklų derliaus pardavimui. Pasak S. Banelio, atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, tai gali būti sumanus ir išmintingas sprendimas, siekiant suvaldyti kainų kitimo riziką. „Gali būti, kad kitąmet rapsų rinkoje įsivyraus priešinga tendencija. Aukštos rapsų supirkimo kainos masina ūkininkus jų sėti didesnius plotus. Jau dabar skelbiama, kad vien tik Prancūzija rapsų pasėlių plotus padidins 15–20 proc., nuo 0,97 mln. ha iki 1,15 mln. ha, todėl, jei kitąmet bus geras jų derlius, išaugus pasiūlai jų supirkimo kainos gali gerokai koreguotis“, – pastebi S. Banelis.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (54)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
  • GRASINIMAS: Laikraštyje „The Financial Times“ (FT) pirmadienį paskelbtame interviu Lenkijos ministras pirmininkas apkaltino Europos Sąjungą, kad ši, reikalaudama atšaukti šalyje vykdomas teismų reformas ir grasindama sankcijomis, „įrėmė mums į galvą ginklą.“
  • MAŽĖJIMAS: Per pirmąjį karantiną augęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius, šių metų pradžioje pasiekęs 91.500, nuo to laiko tolygiai mažėja.
  • KONSTITUCIJA: Pirmadienį jau penkioliktąjį kartą rengiamas Konstitucijos egzaminas.
  • VAKCINOS: Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, rugpjūtį išpilta 4.000, rugsėjį – 4.400, o spalį – jau 5.600 vakcinos dozių.
  • MERAI: I. Petkevičius tapo naujuoju Kelmės, o A. Šatevičius Trakų rajono meru.
  • SUTARTIS: Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar prieš suteikiant V.Landsbergiui valstybės vadovo statusą reikia tyrimo dėl galimų ryšių su KGB?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +9 C

+1 +9 C

 

+5 +10 C

+4 +9 C

+5 +11 C

 

+8 +12 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-10 m/s