respublika.lt

Dėl pertvarkos brangs šiluma ir elektra

(0)
Publikuota: 2015 sausio 29 14:55:08, Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
„Fortum“ užtarėjas, buvęs Prezidentūros, o dabar jau „Lietuvos energijos“ atstovas Nerijus Rasburskis tvirtina, kad šiuo metu yra atlikęs vienintelis potencialus investuotojas „Fortum“. Egidijaus Jankausko nuotr.

Energetikos ekspertai suabejojo Vyriausybės planais perėmus į valstybės rankas centralizuotos šilumos gamybą Vilniuje ir Kaune statyti komunalines atliekas deginančias kogeneracines jėgaines, kurios gamins ir šilumą, ir elektrą. Išskirtinis valdžios palankumas potencialaus investuotojo Suomijos „Fortum“ projektams, kai kurių politikų nuomone, skleidžia stiprų korupcijos kvapą.

 

Kainuos šimtus milijonų

Premjeras Algirdas Butkevičius neatsidžiaugia, kad jo Vyriausybei pavyko ne tik įsigyti brangų SGD terminalą iškastinio kuro - dujų - importui, bet ir tokio kuro atsisakyti, o perėjus nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančių energijos išteklių pastebimai sumažinti elektros ir šilumos energijos kainas vartotojams. Praėjusį penktadienį Seime surengtoje konferencijoje „Šilumos ir energetikos ūkio pertvarka“ dėl nelogiškos politikos nėmaž nesijaudinantis premjeras liaupsino du planuojamus kogeneracinių jėgainių, kurios elektrą ir šilumą gamins degindamos atliekas ir biokurą, projektus Kaune ir Vilniuje.

Esą įgyvendinus minėtus projektus šiluma vartotojams turėtų atpigti 30 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad „Lietuvos energijos“ ir jos pasirinktų privačių partnerių investicijos Kaune gali siekti 198,969 mln. eurų, Vilniuje - 343,779 mln. eurų. Apie pusę sumos sudarytų ES paramos lėšos.

„Fortum“ interesai

Vyriausybės politiką įgyvendinanti bendrovė „Lietuvos energija“ yra paskelbusi viešą partnerių, kurie Vilniuje ir Kaune padėtų įgyvendinti atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių jėgainių projektus, atrankos konkursą.

Nors apie atrinktus privačius investuotojus dar nepranešama, bendrovėje „Lietuvos energija“ ką tik įsteigtos Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius, buvęs prezidentės patarėjas energetikos klausimais Nerijus Rasburskis konferencijoje prasitarė, kad pirmąją elektros kilovatvalandę būsimoji Kauno jėgainė pagamins jau 2016 m. pabaigoje.

Tiek parengiamųjų darbų, kad spėtų iki tol pastatyti jėgainę, šiuo metu yra atlikęs vienintelis potencialus investuotojas - buvusios N.Rasburskio darbdavės skaidrumo etalonu įvardijama suomių kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.

Ši įmonė nori statyti jėgainę ir Vilniuje, Panerių seniūnijoje, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi įtaka gyventojų sveikatai, pernai atmetė jos pateiktą poveikio aplinkai vertinimą. Praėjusį penktadienį „Fortum Heat Lietuva“ išplatino pranešimą, kad per artimiausias savaites pateiks pakoreguotą vertinimą. Pasak pranešimo, elektrinėje bus deginamos atliekos iš Vilniaus ir Utenos regionų, o trūkstamą kuro dalį - apie 20 proc. - sudarys biokuras. „Fortum“ jėgainė turėtų patenkinti apie penktadalį sostinės šilumos poreikio.

Kaunui šilumos per daug

Tačiau Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektais, kuriems paskubėta suteikti nacionalinės svarbos projektų statusą, suabejojo energetikos ekspertai. Mat per pastaruosius metus situacija energetikos sektoriuje drastiškai pakito: atpigo elektros energija, dujos, šiluma pigo deginant daugiau biokuro.

Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos (LŠGA) prezidentas Vytautas Stasiūnas perspėjo apie gresiančius nuostolius investuotojams į Kauno šilumos ūkį, mat šiame mieste statyti biokuro katilus yra užsimoję investuotojai, kurių įrengta suminė galia miesto šilumos poreikį viršytų daugiau nei 400 megavatų (MW).

„Kaune šiais metais bus įrengta 208 MW biokuro šilumos gamybos šaltinių. Įvertinus planuojamos 74 MW šilumos galios energijos iš atliekų projektą, būtų pasiekta optimali Kaunui 282 MW šilumos galia, - skaičiavo V.Stasiūnas. - Kyla reali perinvestavimo grėsmė - lėšos būtų paleistos vėjais. Privatiems investuotojams tektų bankrutuoti, o dėl nerentabilių valstybės investicijų nuostolių patirtų mokesčių mokėtojai.“

Siūlo nešvaistyti, o sutaupyti

Lietuvoje pastaruoju metu mažėja vidutinė elektros energijos rinkos kaina. Šių metų pabaigoje pradėjus veikti elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, kaina rinkoje turėtų kristi dar apie 30-35 proc. Tai, pasak V.Stasiūno, reiškia, kad elektra, pagaminta atliekas deginančių kogeneracinių jėgainių, nebus konkurencinga rinkoje.

Kaip finansiškai nevykusį pavyzdį jis įvardijo jau pusantrų metų uostamiestyje veikiančią „Fortum Klaipėda“, iki šiol viešai laikytą labai sėkmingu ir sektinu projektu. Tai didžiausia „Fortum“ investicija Baltijos šalyse, siekianti 130 mln. eurų.

„Iš duomenų, kuriuos pateikė VKEKK, nustatydama „Fortum Klaipėdos“ bazinę šilumos gamybos kainą, matyti, kad nors įmonės pagaminta elektra superkama pagal skatinamąjį tarifą po 8,68 euro cento už kilovatvalandę, iš elektros gamybos per metus ji patirtų beveik 1,45 mln. eurų nuostolio. Dėl to projektas atsipirktų tik per 90 metų“, - dėstė V.Stasiūnas.

Pasak jo, „Fortum Klaipėdą“ statė privatus investuotojas, ir jis sprendė, ar jam apsimoka brangios investicijos į galimybę iš atliekų gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą. O už tokias pačias jėgaines, numatomas statyti Vilniuje ir Kaune, turės mokėti šilumos vartotojai, ir tai kelia nerimą, kad siekiant susigrąžinti investicijas šilumos ir atliekų tvarkymo kainos nemažės.

Todėl LŠGA siūlo atsižvelgti į rinkos pokyčius ir Kaune bei Vilniuje statyti vien tik šilumą iš atliekų gaminančias jėgaines, kurios reikalauja daug mažesnių investicijų, todėl ir mažina kainas.

„Vietoj planuojamų 548 mln. eurų investicijų užtektų 283 mln. eurų, ir šilumos kaina vartotojams būtų maksimaliai sumažinta, - mano V.Stasiūnas. - O sutaupytus apie 265 mln. eurų būtų galima investuoti šilumos vartojimui daugiabučiuose mažinti, kad butai nebūtų perkaitinami. Subalansavus butuose vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, įrengus termostatinius ventilius ir individualią šilumos apskaitą, vartotojų sąskaitos už šilumą sumažėtų apie 30 proc. Be kita ko, tai prisidėtų ir prie ES vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo.“

Vartotojai mokės du kartus?

Tačiau buvęs Prezidentūros, o dabar jau „Lietuvos energijos“ atstovas N.Rasburskis apie tai nė girdėti nenori: „Tai, ką siūlo V.Stasiūnas, būtų didelis žingsnis atgal. Niekur Europoje tokių projektų nėra, gal išskyrus tik vieną įmonę Švedijoje, statytą 1988 m. Mums reikia jėgainių, kur gaminama ir šiluma, ir elektros energija.“

Tiesa, dėl elektros gamybos pajėgumų griežtai dar neapsispręsta. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatyta galimybė, kad kogeneracinės jėgainės Kaune elektrinė galia būtų iki 57 MW, o Vilniuje - iki 145 MW.

„Elektrinės (Kaune - red. past.) galingumai tikslinami, atsižvelgiant į 3 pagrindinius rodiklius: šilumos rinką, kuro tiekimo rinką ir elektros energijos rinką, - tvirtino N.Rasburskis. - Atliekų deginimas yra neišvengiamybė, ir mes pasiryžę konkuruoti kaina su biokuru.“

Seimo Energetikos komisijos narys Artūras Skardžius juokiasi, esą bepigu šnekėti apie atliekų ir biokuro konkurenciją, kai pastarąjį įmonėms teks pirkti, o už deginamas atliekas kogeneracinės jėgainės gaus pajamų.

„Gresia kryžminis subsidijavimas didinant atliekų tvarkymo kaštus. Gyventojai mokės du kartus - atsikratydami atliekų ir pirkdami iš jų pagamintą šilumą bei elektrą“, - mano A.Skardžius.

Seimo narys Naglis Puteikis tiesiai šviesiai kerta, esą socialdemokratų Vyriausybė stumia iš rinkos kogeneracinę jėgainę Vilniuje planavusią statyti bendrovę „Icor“, kad vietoj jos įkištų Prezidentūroje itin garbinamą „Fortum“.

„Vieną verslo grupę nori pakeisti kita verslo grupe, o gyventojams šiluma nepigs. Keista, kad kuriamas valstybės ir jos pasirinkto privataus investuotojo tandemas, kuris neva šilumą gamins pigiau, o niekas nekalba apie Šiaulių variantą. Ten savivaldybė visą šilumos ūkį turi savo rankose, ir šildymo kainos yra mažiausios tarp didžiųjų miestų, nes nereikia uždirbti milžiniškų pelnų privačiam investuotojui“, - įsitikinęs N.Puteikis.


Linas BALSYS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys:

Kad diskusijos vyksta, yra sveikintina. Bet iš to, kad itin akcentuojami du atliekų deginimo kogeneracinių jėgainių projektai Vilniuje ir Kaune, kuriems suteiktas prioritetinis statusas, o finansavimui numatytos mokesčių mokėtojų ir ES lėšos, matyti, kad su tuo susiję privatūs interesai.

Aiškios sąsajos su „Fortum“ kompanija, kuri labai plačiai veikia Rusijoje ir kuriai, mano žiniomis, ten pastaruoju metu nusmukus rublio kursui nelabai sekasi. Jėgainių galingumai, kuriuos minėjo ir premjeras, ir N.Rasburskis, atitinka projektus, kuriuos Vilniuje ir Kaune yra numačiusi įgyvendinti „Fortum Heat Lietuva“.

Vieša paslaptis, kad ši kompanija turi „stogą“ Prezidentūroje: pati prezidentė per jėgainės atidarymą vyko į Klaipėdą perkirpti juostelės ir labai tuo džiaugėsi. Nuolat akcentuojamas šios suomių kompanijos skaidrumas, nors jis labai abejotinas. O buvęs prezidentės patarėjas N.Rasburskis ką tik paskirtas vadovauti specialiai šių dviejų projektų koordinavimo tarnybai valstybės valdomoje „Lietuvos energijoje“. Mano įsitikinimu, tai atvirai korupciniai projektai, ir čia nėra kuo džiaugtis.

Mes, užliūliuoti „Fortum“ lobistų, prisistatysime Lietuvoje tokių gamyklų, kuriose nebus ką deginti. Jau dabar „Fortum Klaipėda“ lindo per duris ir langus, bandydama gauti leidimą vežtis deginti atliekas ne vien iš Klaipėdos apskrities, bet ir iš visos Lietuvos. Kas bus, kai stovės 3 tokios įmonės - tapsime atliekų importuotojų šalimi.


Kainų pokyčiai


Šių metų sausį vidutinė šilumos kaina Kaune buvo didžiausia tarp didžiųjų miestų - 7,16 euro cento su PVM už kilovatvalandę, per metus ji atpigo 12,1 proc.

Vilniuje šiluma atpigo 9,8 proc. ir siekia 6,94 euro cento už kilovatvalandę.

Klaipėdoje šiluma atpigo 7,5 proc. iki 6,68 euro cento už kilovatvalandę.

Panevėžyje šilumos kilovatvalandė kainuoja 6,59 euro cento - 1,9 proc. brangiau nei pernai sausį.

Pigiausiai moka šiauliečiai - po 5,34 euro cento, per metus ten šiluma atpigo 26,6 proc.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar baiminatės vasaros audrų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+10 +18 C

+10 +21 C

+14 +17 C

+19 +25 C

+17 +26 C

+15 +19 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-8 m/s