Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017 – 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo.
1 nuotr.
„Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito. Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams.
Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos. Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, kurią sieksime išsiieškoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Jo teigimu, ši Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė – ne vienintelė, kurios veikla kelia abejonių, todėl jau yra pradėtas ar artimiausiu metu planuojamas pradėti ir kitų įmonių auditas.
„Žemės ūkio ministerijos įmonės ne vienus metus veikė savo nuožiūra, be rimtos atskaitomybės ir atsakomybės. Norime išsiaiškinti, kokia yra situacija, ir priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu yra pradėtas Lietuvos žirgyno teisinis auditas, taip pat pavedžiau atlikti trijų veislininkystės įmonių vidaus auditą“, – teigia K. Navickas.
Nustatė piktnaudžiavimo atvejų
Per 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei “Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams.
Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės.
Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara.
Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.
„Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną”, – sako žemės ūkio ministras.
Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.
Taip pat bendrovė galimai nepagrįstai pigiai pardavė krautuvą, skirtą grūdams krauti, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš įmonės, įkurtos tais pačiais 2018 metais ir už nuomą sumokėjo sumą, už kurią galėjo du krautuvus įsigyti.
Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galimai padaryta žala įmonei.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
